MiR-155 tyrimas

miR-155 yra mikroRNR, reguliuojanti genų ekspresiją ir dalyvaujanti ląstelių proliferacijoje, diferenciacijoje bei imuniniame atsake. Šis tyrimas padeda įvertinti miR-155 išraiškos lygį, o tai gali būti naudinga diagnozuojant tam tikras vėžio rūšis, autoimunines ligas ir virusines infekcijas.

Funkcija
  • Reguliuoja genų aktyvumą ląstelėse
  • Dalyvauja imuninėje gynyboje
  • Veikia ląstelių ciklo kontrolę
  • Susijęs su uždegiminiu atsaku
Kilmė
  • miR-155 yra nekoduojanti RNR
  • Transkribuojamas iš BIC geno (B-cell Integration Cluster)
  • Ekspresuojamas įvairiuose audiniuose (blužnyje, limfmazgiuose, plaučiuose)
  • Padidėjusi išraiška stebima sergant limfomomis ir krūties vėžiu
Procedūra
  • Iš paciento paimamas kraujo mėginys (veninis kraujas) arba audinio biopsija
  • RNR išskiriama iš ląstelių naudojant specialius reagentus
  • Atliekama atvirkštinė transkripcija (RT), kad būtų gauta cDNA
  • Kiekybinė realaus laiko PGR (qPCR) naudojama miR-155 lygiui nustatyti
  • Rezultatai lyginami su vidiniais referentiniais genais (pvz., U6 snRNR)
Pasiruošimas tyrimui
  • Specialaus pasiruošimo nereikia
  • Kraujo mėginiui nereikia būti nevalgius
  • Informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus
Galimos priežastys
  • Padidėjusi miR-155 išraiška siejama su B ląstelių limfoma, Hodžkino limfoma
  • Krūties, plaučių ar storosios žarnos vėžys (auglio progresija)
  • Autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė)
  • Virusinės infekcijos (EBV, CMV) - miR-155 skatina viruso persistavimą
  • Uždegiminiai žarnyno susirgimai (Crohn‘o liga, opinis kolitas)
Klinikinė reikšmė
  • Gali būti naudojamas kaip biologinis žymuo (biomarkeris) vėžio diagnostikoje
  • Padeda prognozuoti ligos eigą ir gydymo atsaką
  • Aukšti lygiai dažnai susiję su blogesne prognoze
  • Gali padėti diferencijuoti vėžio potipius (pvz., limfomos)
Dažniausios indikacijos
  • Įtariant B ląstelių limfomą ar Hodžkino limfomą
  • Stebint vėžio gydymo efektyvumą (ypač krūties, plaučių vėžio atvejais)
  • Autoimuninių ligų aktyvumo vertinimui
  • Įtariant lėtines virusines infekcijas (pavyzdžiui, EBV sukeltą mononukleozę)
Specialistai, skiriantys tyrimą
  • Onkologai (diagnozuojant ir stebint limfomas, solidinius navikus)
  • Genetikai ir molekulinės biologijos specialistai
  • Imunologai (autoimuninių ligų atvejais)
  • Hematologai (kraujo ligų tyrimuose)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja