Karboniliniai junginiai
Karboniliniai junginiai (ketoniniai kūnai) yra medžiagų apykaitos produktai, kurie susidaro kepenyse, kai organizmas skaido riebalus energijai gauti. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti ketoacidozės riziką, ypač sergant cukriniu diabetu, badaujant ar laikantis griežtos dietos. Tyrimas padeda nustatyti acetoacetato, beta-hidroksisviesto rūgšties ir acetono koncentraciją kraujyje ar šlapime.
Funkcija
- Karboniliniai junginiai yra alternatyvus energijos šaltinis smegenims ir raumenims, kai gliukozės kiekis yra mažas.
- Jie susidaro kepenyse vykstant riebalų rūgščių beta-oksidacijai, kai organizme trūksta angliavandenių.
Kilmė
- Acetoacetatas - pirmasis ketoninis kūnas, susidarantis kepenyse.
- Beta-hidroksisviesto rūgštis - pagrindinis cirkuliuojantis ketoninis kūnas.
- Acetonas - šalutinis produktas, išsiskiriantis per kvėpavimo takus.
Procedūra
- Tyrimui gali būti naudojamas kraujas (iš venos) arba šlapimo mėginys (vienkartinis arba paros).
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, ypač jei tiriamas kraujas.
- Šlapimo mėginiui paprastai nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau geriausia naudoti pirmąjį rytinį šlapimą.
- Tyrimas atliekamas laboratorijoje naudojant fermentines arba kokybines reakcijas (pvz., nitroprussido metodą).
Dažniausios priežastys
- Diabetinė ketoacidozė - pavojinga būklė sergant 1 tipo cukriniu diabetu.
- Alkoholinė ketoacidozė - dėl lėtinio alkoholizmo ir prastos mitybos.
- Ilgalaikis badavimas ar griežta mažai angliavandenių turinti dieta (ketogeninė dieta).
- Intensyvūs fiziniai pratimai, ypač esant mažam angliavandenių kiekiui.
- Hiperemezė (stiprus vėmimas nėštumo metu).
Simptomai
- Kvėpavimo dažnis ir gylis (Kussmaul kvėpavimas).
- Vaisių kvapas iš burnos (acetonas).
- Pykinimas, vėmimas, dehidratacija.
Klinikinė reikšmė
- Esant normaliai mitybai, karbonilinių junginių kiekis kraujyje ir šlapime yra labai mažas arba neigiamas.
- Sumažėjimas neturi specifinės diagnostinės vertės, nes sveikam organizmui būdinga jų nebuvimas.
- Jei tyrimas rodo žemą lygį, tai paprastai rodo gerą angliavandenių prieinamumą ir normalią medžiagų apykaitą.
Kada rekomenduojama
- Įtariant diabetinę ketoacidozę (kraujo gliukozės, pH, elektrolitų stebėjimas).
- Stebint pacientus, sergančius 1 tipo cukriniu diabetu, ypač esant ligos ar streso būsenoms.
- Įvertinant ketogeninės dietos laikymąsi ar badavimo efektyvumą.
- Gydytojai: endokrinologas, diabetologas, bendrosios praktikos gydytojas.
Rizikos veiksniai
- Cukrinis diabetas (ypač 1 tipas).
- Alkoholizmas.
- Nėštumas (hiperemezė).
- Ilgalaikis badavimas ar nevalgymas.
| Bendra | Kraujyje: 0,5-3,0 mg/dL (sveikam žmogui). |
|---|---|
| Vyrams | Šlapime: neigiamas (< 0,5 mmol/L). |
| Moterims | Nėštumo metu gali būti lengvai padidėję dėl medžiagų apykaitos pokyčių, bet neturi viršyti 1,0 mmol/L. |
