Citotoksiškumo tyrimas
Citotoksiškumo tyrimas - tai specializuotas kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti jūsų imuninių ląstelių, ypač natūralių žudikų (NK) ir citotoksinių T limfocitų, gebėjimą atpažinti bei sunaikinti pažeistas, užkrėstas ar vėžines ląsteles. Šis tyrimas dažniausiai skiriamas, kai įtariamas įgimtas ar įgytas imunodeficitas, o taip pat - stebint tam tikrų gydymo metodų, pvz., imunoterapijos, efektyvumą.
Tyrimo esmė
- Tai funkcinis imunologinis testas, matuojantis ląstelių žudymo aktyvumą mėgintuvėlyje.
- Rezultatai parodo, kiek procentų taikinių ląstelių sunaikina Jūsų imuninės ląstelės per tam tikrą laiką.
Ką vertina?
- Natūralių žudikų (NK) ląstelių aktyvumą - pirmąją gynybos liniją prieš virusus ir navikus.
- Citotoksinių T limfocitų (CD8+) gebėjimą naikinti specifiškai atpažintas ląsteles.
Pasiruošimas
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau venkite intensyvaus fizinio krūvio ir alkoholio likus 24 val. iki tyrimo.
- Jei vartojate imunosupresantus ar chemoterapinius vaistus, būtinai informuokite gydytoją - jie gali paveikti rezultatus.
Procedūra
- Iš venos paimamas kraujas (apie 10 ml) į mėgintuvėlį su antikoaguliantu (heparinu arba EDTA).
- Laboratorijoje iš kraujo išskiriamos mononuklearinės ląstelės ir inkubuojamos su specialiai paruoštomis taikinėmis ląstelėmis (pvz., K562 linija).
- Po 4-6 valandų įvertinamas sunaikintų ląstelių kiekis, pavyzdžiui, matuojant išsiskiriantį laktatdehidrogenazės (LDH) kiekį arba naudojant srauto citometriją.
- Rezultatai pateikiami kaip lizės procentas arba lizės vienetais (LU).
Priežastys
- Ūminės virusinės infekcijos (pvz., EBV, CMV) - organizmas mobilizuoja imunines ląsteles.
- Autoimuninės ligos, ypač aktyvios fazės (pvz., reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė).
- Piktybiniai navikai, kai imuninė sistema bando intensyviai kovoti (tačiau ilgainiui dažnai išsenka).
- Imunoterapija (pvz., interleukinais, interferono preparatais).
Ką daryti?
- Reikšmingai padidėjęs aktyvumas gali rodyti stiprų uždegiminį ar autoimuninį procesą - būtina tolesnė diagnostika pas imunologą ar reumatologą.
- Gydymo metu padidėjimas gali būti laikomas teigiamu ženklu, rodančiu imuninės sistemos atsaką.
Priežastys
- Pirminiai imunodeficitai (pvz., leukocitų adhezijos stoka, Chediako-Higašio sindromas).
- Lėtinės infekcijos (ŽIV, hepatitas C) - išsekina imuninę sistemą.
- Navikai, ypač hematologiniai (leukemijos, limfomos) - slopina ląstelinį imunitetą.
- Imunosupresiniai vaistai (kortikosteroidai, chemoterapija, biologiniai vaistai).
- Sunkus stresas, miego trūkumas, netinkama mityba.
Ką daryti?
- Sumažėjęs aktyvumas didina infekcijų ir navikų riziką - būtina konsultacija su gydytoju imunologu.
- Gali būti skiriama profilaktika (antivirusiniai, antibakteriniai vaistai) arba imunomoduliuojantis gydymas.
Pagrindinės situacijos
- Įtariant pirminį ar antrinį imunodeficitą - ypač jei pacientas dažnai serga sunkiomis ar retomis infekcijomis.
- Prieš pradedant imunosupresinį gydymą (pvz., organų persodinimo atveju) - norint įvertinti bazinį imuninį atsaką.
- Stebint imunoterapijos veiksmingumą onkologijoje.
- Esant neaiškios kilmės lėtiniam nuovargiui ar sveikimo sutrikimams po virusinių infekcijų.
Kokie gydytojai skiria?
- Gydytojas imunologas
- Gydytojas onkologas
- Gydytojas hematologas
- Gydytojas infektologas
| Bendra | Norma priklauso nuo konkrečios laboratorijos ir naudojamos metodikos. Paprastai sveiko suaugusiojo NK ląstelių citotoksiškumas tiriant K562 ląsteles yra 10-40 % lizės (ląstelių sunaikinimo) esant standartiniam efektorinių ir taikinių ląstelių santykiui (pvz., 50:1). T limfocitų citotoksiškumo normos dažnai pateikiamos kaip specifinio lizės procentas. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams reikšmingų skirtumų nuo bendrosios normos nėra, tačiau vyresniame amžiuje gali būti stebimas nežymus aktyvumo mažėjimas. |
| Moterims | Moterims normos atitinka bendruosius laboratorijos ribas, nors nėštumo metu natūraliai sumažėja NK ląstelių aktyvumas. |
