Citotoksiškumo tyrimas

Citotoksiškumo tyrimas - tai specializuotas kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti jūsų imuninių ląstelių, ypač natūralių žudikų (NK) ir citotoksinių T limfocitų, gebėjimą atpažinti bei sunaikinti pažeistas, užkrėstas ar vėžines ląsteles. Šis tyrimas dažniausiai skiriamas, kai įtariamas įgimtas ar įgytas imunodeficitas, o taip pat - stebint tam tikrų gydymo metodų, pvz., imunoterapijos, efektyvumą.

Tyrimo esmė
  • Tai funkcinis imunologinis testas, matuojantis ląstelių žudymo aktyvumą mėgintuvėlyje.
  • Rezultatai parodo, kiek procentų taikinių ląstelių sunaikina Jūsų imuninės ląstelės per tam tikrą laiką.
Ką vertina?
  • Natūralių žudikų (NK) ląstelių aktyvumą - pirmąją gynybos liniją prieš virusus ir navikus.
  • Citotoksinių T limfocitų (CD8+) gebėjimą naikinti specifiškai atpažintas ląsteles.
Pasiruošimas
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau venkite intensyvaus fizinio krūvio ir alkoholio likus 24 val. iki tyrimo.
  • Jei vartojate imunosupresantus ar chemoterapinius vaistus, būtinai informuokite gydytoją - jie gali paveikti rezultatus.
Procedūra
  • Iš venos paimamas kraujas (apie 10 ml) į mėgintuvėlį su antikoaguliantu (heparinu arba EDTA).
  • Laboratorijoje iš kraujo išskiriamos mononuklearinės ląstelės ir inkubuojamos su specialiai paruoštomis taikinėmis ląstelėmis (pvz., K562 linija).
  • Po 4-6 valandų įvertinamas sunaikintų ląstelių kiekis, pavyzdžiui, matuojant išsiskiriantį laktatdehidrogenazės (LDH) kiekį arba naudojant srauto citometriją.
  • Rezultatai pateikiami kaip lizės procentas arba lizės vienetais (LU).
Priežastys
  • Ūminės virusinės infekcijos (pvz., EBV, CMV) - organizmas mobilizuoja imunines ląsteles.
  • Autoimuninės ligos, ypač aktyvios fazės (pvz., reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė).
  • Piktybiniai navikai, kai imuninė sistema bando intensyviai kovoti (tačiau ilgainiui dažnai išsenka).
  • Imunoterapija (pvz., interleukinais, interferono preparatais).
Ką daryti?
  • Reikšmingai padidėjęs aktyvumas gali rodyti stiprų uždegiminį ar autoimuninį procesą - būtina tolesnė diagnostika pas imunologą ar reumatologą.
  • Gydymo metu padidėjimas gali būti laikomas teigiamu ženklu, rodančiu imuninės sistemos atsaką.
Priežastys
  • Pirminiai imunodeficitai (pvz., leukocitų adhezijos stoka, Chediako-Higašio sindromas).
  • Lėtinės infekcijos (ŽIV, hepatitas C) - išsekina imuninę sistemą.
  • Navikai, ypač hematologiniai (leukemijos, limfomos) - slopina ląstelinį imunitetą.
  • Imunosupresiniai vaistai (kortikosteroidai, chemoterapija, biologiniai vaistai).
  • Sunkus stresas, miego trūkumas, netinkama mityba.
Ką daryti?
  • Sumažėjęs aktyvumas didina infekcijų ir navikų riziką - būtina konsultacija su gydytoju imunologu.
  • Gali būti skiriama profilaktika (antivirusiniai, antibakteriniai vaistai) arba imunomoduliuojantis gydymas.
Pagrindinės situacijos
  • Įtariant pirminį ar antrinį imunodeficitą - ypač jei pacientas dažnai serga sunkiomis ar retomis infekcijomis.
  • Prieš pradedant imunosupresinį gydymą (pvz., organų persodinimo atveju) - norint įvertinti bazinį imuninį atsaką.
  • Stebint imunoterapijos veiksmingumą onkologijoje.
  • Esant neaiškios kilmės lėtiniam nuovargiui ar sveikimo sutrikimams po virusinių infekcijų.
Kokie gydytojai skiria?
  • Gydytojas imunologas
  • Gydytojas onkologas
  • Gydytojas hematologas
  • Gydytojas infektologas
Bendra Norma priklauso nuo konkrečios laboratorijos ir naudojamos metodikos. Paprastai sveiko suaugusiojo NK ląstelių citotoksiškumas tiriant K562 ląsteles yra 10-40 % lizės (ląstelių sunaikinimo) esant standartiniam efektorinių ir taikinių ląstelių santykiui (pvz., 50:1). T limfocitų citotoksiškumo normos dažnai pateikiamos kaip specifinio lizės procentas.
Vyrams Vyrams reikšmingų skirtumų nuo bendrosios normos nėra, tačiau vyresniame amžiuje gali būti stebimas nežymus aktyvumo mažėjimas.
Moterims Moterims normos atitinka bendruosius laboratorijos ribas, nors nėštumo metu natūraliai sumažėja NK ląstelių aktyvumas.

Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?

Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!