Vulvos vėžys
Vulvos vėžys yra reta, bet rimta onkologinė liga, pažeidžianti išorinius moters lytinius organus. Laiku nustačius, ši liga yra labai gerai gydoma, todėl svarbu žinoti pirmuosius požymius ir nedelsti kreiptis į gydytoją.
Vulvos vėžys - tai piktybinis navikas, išsivystantis iš vulvos odos ar gleivinės ląstelių. Dažniausiai (apie 90 proc. atvejų) tai būna plokščialąstelinis karcinoma. Liga gali prasidėti bet kurioje vulvos vietoje: didžiosiose ar mažosiose lytinėse lūpose, tarplytiniame griovelyje, varputėje ar prieangyje. Piktybinės ląstelės palaipsniui auga, gali įsiskverbti į gilesnius audinius, o vėliau išplisti į kirkšnies limfmazgius ir kitus organus. Šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus moterys, tačiau pastaruoju metu ji vis dažniau diagnozuojama ir jaunesnėms.
- Ilgai trunkantis niežulys, deginimas ar dirginimas vulvos srityje, kuris nereaguoja į įprastas priemones.
- Atsiradęs gumbelis, sustorėjimas ar opos, kurios ilgiau kaip 2 savaites negyja.
- Kraujavimas iš vulvos, ypač po menopauzės, arba kruvinos išskyros.
- Skausmas lytinių santykių metu arba šlapinantis.
- Vulvos odos spalvos pasikeitimas: baltos, raudonos ar tamsios dėmės.
- Padidėję, kieti kirkšnies limfmazgiai.
Pagrindinė vulvos vėžio priežastis dažnai yra lėtinė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač 16 ir 18 tipų. Kiti rizikos veiksniai: vyresnis amžius (dažniausiai po 60 metų), rūkymas, silpna imuninė sistema (pvz., po organų transplantacijos, sergant ŽIV), lėtinės vulvos ligos (pvz., kerpė, vulvos intraepitelinė neoplazija), uždegiminės dubens organų ligos, nutukimas. Taip pat svarbi yra lytiniu keliu plintančių infekcijų įtaka - kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė rizika.
Įtarus vulvos vėžį, gydytojas atlieka kruopštų ginekologinį ištyrimą, apžiūrėdamas vulvą, makštį ir gimdos kaklelį. Pagrindinis diagnostikos metodas yra biopsija - paimamas nedidelis pakitusio audinio gabalėlis, kuris siunčiamas histologiniam tyrimui. Jei vėžys patvirtinamas, atliekami papildomi tyrimai: kolposkopija, ultragarsinis kirkšnies ir pilvo srities tyrimas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti naviko išplitimą ir limfmazgių būklę. Kartais atliekama ir limfoscintigrafija, norint rasti pirmuosius limfmazgius, į kuriuos navikas galėjo patekti (sarginiai limfmazgiai).
Gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos, naviko dydžio, invazijos gylio ir moters bendros sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose dažniausiai taikomas chirurginis gydymas - pašalinamas navikas ir dalis sveiko audinio, o prireikus ir kirkšnies limfmazgiai. Pažengusiais atvejais gali būti skiriama spindulinė terapija (radioterapija) ir chemoterapija. Kai kurioms moterims taikoma tikslinė terapija ar imunoterapija. Po gydymo būtina reguliari stebėsena, kad būtų laiku pastebėtas galimas atsinaujinimas. Dažnai reikalinga ir reabilitacija - fizioterapija, psichologinė pagalba.
Nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių: gumbelį, opą ar žaizdelę vulvos srityje, kuri negyja ilgiau nei 2 savaites; pastovų niežulį, deginimą ar skausmą; kraujavimą iš vulvos (ypač po menopauzės); išskyrų pasikeitimą; skausmą lytinių santykių metu; padidėjusius kirkšnies limfmazgius. Ypač svarbu laiku reaguoti, jei esate vyresnė nei 50 metų, rūkote, jaučiate bet kokius vulvos pokyčius. Ankstyva diagnozė lemia sėkmingą gydymą.
