Vulvitas
Vulvitas yra išorinių moters lytinių organų (vulvos) uždegimas, kuris gali sukelti niežulį, skausmą ir diskomfortą. Nors ši būklė nėra pavojinga gyvybei, ji reikšmingai pablogina gyvenimo kokybę ir reikalauja tinkamo gydymo, kad būtų išvengta lėtinės eigos ar komplikacijų.
Vulvitas - tai vulvos (didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų, klitorio, makšties prieangio) uždegiminė reakcija. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai - nuo infekcijų iki cheminių dirgiklių. Uždegimas dažniausiai pažeidžia gleivinę ir odą, sukeldamas paraudimą, patinimą, o kartais ir pūsleles ar įtrūkimus. Svarbu pažymėti, kad vulvitas dažnai pasireiškia kartu su vaginitu (makšties uždegimu), tuomet kalbama apie vulvovaginitą.
- Intensyvus niežėjimas ir deginimo pojūtis vulvos srityje
- Paraudimas, patinimas, kartais pūslelės ar opos
- Skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu
- Išskyros (jei kartu yra vaginitas) - gali būti gelsvos, baltos ar žalsvos
- Jautrumas prisilietimui, diskomfortas dėvint aptemptus drabužius
- Įtrūkimai ar žaizdelės tarp lytinių lūpų
- Padidėję kirkšnies limfmazgiai
- Bendras silpnumas ar karščiavimas (retai, dažniau esant sunkiai infekcijai)
Vulvitą gali sukelti daugybė veiksnių. Dažniausios priežastys yra infekcinės - grybelinės (Candida), bakterinės (streptokokai, stafilokokai, E. coli) arba parazitinės (niežai, utėlės). Nemažą dalį sudaro ir neinfekciniai veiksniai: alergija muilams, intymios higienos priemonėms, sintetiniams audiniams ar spermicidams. Riziką didina prasta higiena arba, priešingai, per dažnas plovimas su dirginančiomis priemonėmis, cukrinis diabetas, ilgalaikis antibiotikų ar kortikosteroidų vartojimas, hormoniniai pokyčiai (pvz., menopauzė), taip pat mechaninis dirginimas (trintis, tamponai).
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir gydytojo atliktu išorinių lytinių organų apžiūra. Gali būti paimamas tepinėlis iš makšties ar vulvos - jis tiriamas mikroskopu (nustatyti grybelius, bakterijas, parazitus) arba siunčiamas pasėliui. Kartais atliekami alergijos tyrimai (jei įtariama kontaktinė alergija). Esant lėtiniam ar pasikartojančiam vulvitui, gydytojas gali rekomenduoti odos biopsiją, kad būtų atmestos kitos ligos, pvz., lichen sclerosus ar navikai.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Esant grybelinei infekcijai, skiriami priešgrybeliniai kremai arba tabletės (pvz., flukonazolas). Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais (vietiniais ar sisteminiais). Parazitinėms ligoms naudojami specifiniai vaistai. Alerginio ar dirginimo sukeltą vulvitą geriausiai gydoma šalinant dirgiklį - patariama vengti muilų, naudoti švelnias higienos priemones, dėvėti medvilninius apatinius. Vietiniam simptomų palengvinimui gali būti naudojami šalti kompresai, raminantys kremai su hidrokortizonu (tik trumpai). Jei vulvitas lėtinis, svarbu gydyti pagrindinę ligą, pvz., diabetą.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei niežulys ar diskomfortas trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja, atsiranda pūslelių, opų, karščiavimas ar kraujavimas. Taip pat vertėtų pasikonsultuoti, jei simptomai kartojasi kelis kartus per metus arba jei esate nėščia. Ypatingai svarbu kreiptis, jei vulvitas pasireiškia vaikui - tai gali signalizuoti apie infekciją ar netinkamą higieną. Negydomas vulvitas gali plisti, sukelti lėtinį uždegimą, randėjimą arba komplikuotis šlapimo takų infekcijomis.
