Virusinis konjunktyvitas
Virusinis konjunktyvitas - tai dažna akies junginės infekcija, sukelianti paraudimą, ašarojimą ir nemalonų „smėlio akyse“ pojūtį. Nors dažniausiai liga praeina savaime, ji yra labai užkrečiama, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir saugoti aplinkinius.
Virusinis konjunktyvitas yra akies junginės - plonos, skaidrios gleivinės, dengiančios akies baltymą ir vidinį vokų paviršių - uždegimas, kurį sukelia virusai. Dažniausias sukėlėjas yra adenovirusai, tie patys virusai, kurie gali sukelti slogą, gerklės skausmą ar peršalimą.
Uždegimo metu junginės kraujagyslės išsiplečia, todėl akis parausta. Taip pat padidėja ašarų gamyba, atsiranda perštėjimas, šviesos baimė, vokų paburkimas. Dažnai pirmiausia suserga viena akis, o po kelių dienų infekcija persiduoda ir kitai.
Virusinis konjunktyvitas paprastai nepažeidžia regėjimo visam laikui, tačiau kai kuriais atvejais uždegimas gali apimti rageną - skaidrų priekinį akies sluoksnį. Tuomet matymas gali laikinai tapti neryškus, atsirasti stipresnis jautrumas šviesai. Dėl to, ypač jei simptomai ryškūs ar užsitęsia, verta pasitarti su gydytoju.
- Akies paraudimas, dažnai prasidedantis vienoje akyje.
- Gausus ašarojimas, vandeningos išskyros.
- Perštėjimas, deginimas arba „smėlio akyse“ pojūtis.
- Vokų patinimas ar sunkumo jausmas.
- Niežėjimas, nors jis dažniau būdingas alerginiam konjunktyvitui.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Ryte gali būti šiek tiek sulipę vokai, tačiau pūlingos tirštos išskyros nėra tipiškos.
- Sloga, kosulys, gerklės skausmas.
- Padidėję ar skausmingi limfmazgiai prie ausies.
- Nedidelis karščiavimas.
- Bendras nuovargis, ypač jei kartu sergama viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
- Neryškus matymas, kuris nepagerėja pamirksėjus.
- Stiprus akių skausmas.
- Ryški šviesos baimė.
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei 10-14 dienų arba blogėja.
Virusinis konjunktyvitas dažniausiai plinta tiesioginio kontakto būdu: palietus užkrėstas išskyras, nosinę, rankšluostį, pagalvę, durų rankeną ar telefoną, o vėliau - akis. Virusai lengvai perduodami šeimoje, darželiuose, mokyklose, darbo kolektyvuose, gydymo įstaigose.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:
- Adenovirusinė infekcija - dažniausia Virusinis konjunktyvitas priežastis.
- Peršalimas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
- Artimas kontaktas su sergančiu žmogumi.
- Retas rankų plovimas, akių lietimas nešvariomis rankomis.
- Dalijimasis rankšluosčiais, kosmetika, kontaktinių lęšių priemonėmis.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas, ypač jei nesilaikoma higienos.
- Susilpnėjęs imunitetas.
Rečiau konjunktyvitą gali sukelti herpes simplex ar varicella-zoster virusai. Tokiais atvejais liga gali būti pavojingesnė, nes gali pažeisti rageną, todėl būtina gydytojo apžiūra.
Virusinis konjunktyvitas dažniausiai nustatomas pagal nusiskundimus ir akių apžiūrą. Gydytojas įvertina, ar išskyros vandeningos ar pūlingos, ar yra vokų paburkimas, junginės paraudimas, limfmazgių padidėjimas, ar simptomai prasidėjo po peršalimo.
Apžiūros metu gali būti atliekama:
- Regėjimo aštrumo patikra.
- Akies apžiūra plyšine lempa, leidžianti įvertinti junginę, rageną ir vokų vidinį paviršių.
- Ragenos dažymas fluoresceinu, jei įtariamas ragenos pažeidimas.
- Akių išskyrų tyrimas ar PGR tyrimas, jei infekcija sunki, užsitęsusi, kartojasi arba reikia atskirti nuo bakterinės ar herpetinės infekcijos.
Svarbu atskirti Virusinis konjunktyvitas nuo bakterinio konjunktyvito, alergijos, sausų akių sindromo, ragenos uždegimo ar glaukomos priepuolio. Tai ypač svarbu, jei yra skausmas, regėjimo pablogėjimas ar ryški šviesos baimė.
Daugeliu atvejų Virusinis konjunktyvitas praeina savaime per 1-2 savaites. Antibiotikų lašai virusų neveikia, todėl jie skiriami tik tada, kai įtariama bakterinė infekcija arba prisideda komplikacijų.
Gydymas dažniausiai yra simptominis:
- Dirbtinės ašaros kelis kartus per dieną mažina perštėjimą ir sausumą.
- Šalti kompresai padeda sumažinti paburkimą ir deginimą.
- Akių higiena: išskyras švelniai valyti švariu sudrėkintu tamponu, kiekvienai akiai naudoti atskirą.
- Vengti akių trynimo, nes tai didina dirginimą ir infekcijos plitimą.
- Laikinai nenešioti kontaktinių lęšių, kol simptomai visiškai praeis.
- Nenaudoti akių makiažo, o naudotą kosmetiką geriau pakeisti.
Jei įtariamas herpetinis akių pažeidimas, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, pavyzdžiui, acikloviras ar kiti preparatai. Steroidiniai akių lašai be akių gydytojo paskyrimo neturi būti vartojami, nes kai kurių infekcijų atveju jie gali pabloginti būklę.
Siekiant neplatinti infekcijos, būtina dažnai plauti rankas, naudoti atskirą rankšluostį, neliesti akių, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Į darbą, mokyklą ar darželį patartina grįžti, kai sumažėja ašarojimas ir išskyros, o higienos laikymasis tampa realiai įmanomas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei akių paraudimas nepraeina per kelias dienas, simptomai stiprėja arba nesate tikri, ar tai tikrai Virusinis konjunktyvitas.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- Stiprus akies skausmas.
- Staigus ar ryškus regėjimo pablogėjimas.
- Ryški šviesos baimė.
- Jausmas, kad akyje yra svetimkūnis, kuris nepraeina.
- Pūlingos, tirštos išskyros.
- Akies trauma ar cheminės medžiagos patekimas į akį.
- Pūslelės ant vokų ar aplink akį.
- Liga pasireiškė kūdikiui, nėščiajai ar žmogui su susilpnėjusiu imunitetu.
- Nešiojate kontaktinius lęšius ir akis paraudo ar pradėjo skaudėti.
Ankstyva apžiūra padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą, ypač kai simptomai nėra tipiški.
