Virusinis keratitas
Virusinis keratitas - tai virusų sukeltas ragenos, skaidraus priekinio akies sluoksnio, uždegimas. Ši būklė svarbi todėl, kad ragena tiesiogiai dalyvauja regėjime: laiku nepradėjus gydymo, gali likti drumstumas, randai ar pablogėti rega. Daugeliu atvejų, kreipiantis anksti ir laikantis gydytojo nurodymų, infekciją galima suvaldyti ir sumažinti komplikacijų riziką.
Virusinis keratitas yra ragenos uždegimas, kurį sukelia virusinė infekcija. Ragena - tai skaidrus, kupolo formos akies paviršius, dengiantis vyzdį ir rainelę. Ji veikia tarsi langas, pro kurį šviesa patenka į akį, todėl net nedidelis ragenos pažeidimas gali sukelti skausmą, šviesos baimę ir regėjimo pablogėjimą.
Dažniausias Virusinis keratitas sukėlėjas yra paprastosios pūslelinės virusas, dar vadinamas herpes simplex virusu. Šis virusas gali patekti į organizmą vaikystėje ar jaunystėje, vėliau „pasislėpti“ nervų mazguose ir po kurio laiko vėl suaktyvėti. Kai virusas pasiekia akį, jis gali pažeisti ragenos paviršinį epitelį, gilesnius ragenos sluoksnius arba sukelti imuninį uždegimą.
Virusinis keratitas gali būti paviršinis arba gilus. Paviršinis dažniausiai pažeidžia ragenos epitelį ir gali pasireikšti būdingomis šakotomis, medžio šakelę primenančiomis opelėmis. Gilesnis, vadinamasis strominis keratitas, pažeidžia ragenos stromą - tvirtesnį vidurinį sluoksnį. Jis gali būti pavojingesnis, nes didina ragenos randėjimo ir ilgalaikio regėjimo sutrikimo riziką.
Kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Juostinės pūslelinės virusas, arba varicella zoster virusas, gali pažeisti akį sergant juostine pūsleline veido srityje. Adenovirusai dažniau sukelia virusinį konjunktyvitą, tačiau kartais uždegimas apima ir rageną, todėl regėjimas tampa neryškus, atsiranda šviesos baimė.
Svarbu suprasti, kad Virusinis keratitas nėra paprastas akių paraudimas. Tai būklė, kurią turi įvertinti akių gydytojas, nes gydymas priklauso nuo viruso tipo, ragenos pažeidimo gylio ir aktyvaus uždegimo pobūdžio.
- Akies paraudimas, dažniausiai vienoje akyje.
- Akies skausmas, perštėjimas arba deginimo pojūtis.
- Svetimkūnio jausmas, tarsi į akį būtų patekęs smėlis.
- Ašarojimas arba vandeningos išskyros.
- Šviesos baimė, kai ryški šviesa sukelia diskomfortą ar skausmą.
- Neryškus matymas, kuris gali svyruoti dienos eigoje.
- Padidėjęs akies jautrumas prisilietimui ar mirksėjimui.
- Pasikartojantys panašūs epizodai toje pačioje akyje.
- Anksčiau buvusi lūpų pūslelinė ar pūslelinės bėrimai veido srityje.
- Gydytojo apžiūros metu matomi šakoti ragenos epitelio pažeidimai, vadinami dendritinėmis opelėmis.
- Sumažėjęs ragenos jautrumas, dėl kurio kartais skausmas būna mažesnis, nei galima tikėtis pagal pažeidimo dydį.
- Ryškiai pablogėjusi rega.
- Ragenos drumstumas arba balzganas plotas akies paviršiuje.
- Stiprus skausmas ir negalėjimas atmerkti akies.
- Ilgiau nei kelias dienas nepraeinantis arba blogėjantis paraudimas.
- Jausmas, kad simptomai grįžta net po ankstesnio gydymo.
- Ragenos randai ir negrįžtamas regėjimo pablogėjimas.
- Ragenos išplonėjimas ar opa.
- Antrinė bakterinė infekcija.
- Uždegimas akies viduje.
- Padidėjęs akispūdis, ypač jei gydymui naudojami steroidiniai akių lašai.
- Retais atvejais - ragenos transplantacijos poreikis.
Virusinis keratitas atsiranda tada, kai virusas pažeidžia rageną arba sukelia imuninę uždegiminę reakciją ragenos audiniuose. Dažniausia priežastis yra herpes simplex virusas. Po pirmojo užsikrėtimo jis gali ilgą laiką išlikti organizme neveiklus. Vėliau, susilpnėjus organizmo apsaugai ar veikiant tam tikriems dirgikliams, virusas gali suaktyvėti ir sukelti akies uždegimą.
Herpes simplex viruso suaktyvėjimą gali paskatinti karščiavimas, peršalimas, stiprus nuovargis, emocinis stresas, ultravioletinių spindulių poveikis, akių trauma, chirurginės akių procedūros arba imuninę sistemą slopinantys vaistai. Kai kuriems žmonėms pasikartojimai įvyksta be aiškios priežasties.
Varicella zoster virusas, sukeliantis vėjaraupius ir juostinę pūslelinę, taip pat gali pažeisti akį. Didesnė rizika kyla tuomet, kai juostinės pūslelinės bėrimas atsiranda kaktos, nosies ar viršutinio voko srityje. Bėrimas ant nosies gali rodyti didesnę akies pažeidimo tikimybę, todėl tokiu atveju akių gydytojo apžiūra ypač svarbi.
Adenovirusinis Virusinis keratitas dažnai pasireiškia kartu su virusiniu konjunktyvitu. Jis gali plisti per rankas, rankšluosčius, kosmetiką, kontaktą su užkrėstomis išskyromis ar paviršiais. Tokia infekcija yra užkrečiama, todėl svarbi rankų higiena ir asmeninių daiktų nenaudojimas bendrai.
Rizikos veiksniai yra nusilpusi imuninė sistema, dažni herpeso infekcijos pasikartojimai, cukrinis diabetas, ilgalaikis steroidų vartojimas, akių paviršiaus sausumas, kontaktinių lęšių nešiojimas nesilaikant higienos, akių traumos ir ankstesnės ragenos ligos. Nors kontaktiniai lęšiai dažniau siejami su bakteriniu keratitu, jie gali apsunkinti bet kokį ragenos uždegimą, todėl atsiradus skausmui ar paraudimui lęšius būtina išimti.
Virusinis keratitas diagnozuojamas įvertinus simptomus, ligos istoriją ir atlikus akių apžiūrą. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas ar paraudimas, ar buvo pūslelinė, juostinė pūslelinė, peršalimas, akių trauma, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, kokie akių lašai jau vartoti.
Pagrindinis tyrimas yra apžiūra plyšine lempa. Tai mikroskopas su stipriu apšvietimu, leidžiantis gydytojui matyti ragenos paviršių, jos skaidrumą, opeles, drumstumą ir uždegimo požymius. Dažnai naudojamas fluoresceino dažas - saugus diagnostinis dažiklis, kuris padeda išryškinti ragenos epitelio pažeidimus. Herpetiniam keratitui būdingi šakoti, dendritiniai pažeidimai gali būti matomi būtent taip.
Gydytojas taip pat gali įvertinti regėjimo aštrumą, ragenos jautrumą, vyzdžio reakciją, akispūdį ir akies vidinių struktūrų būklę. Jei įtariamas gilesnis uždegimas, svarbu atskirti, ar tai aktyvi virusinė infekcija, ar imuninė ragenos reakcija, nes gydymas šiais atvejais skiriasi.
Neaiškiais, sunkiais ar gydymui nepasiduodančiais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai. Tai gali būti ragenos nuograndų tyrimas, viruso DNR nustatymas polimerazės grandinine reakcija, vadinama PGR, pasėliai, nors virusinėms infekcijoms jie naudojami rečiau, arba tyrimai dėl kitų sukėlėjų. Jei yra įtarimas dėl kitų akių ligų ar komplikacijų, gali būti atliekami papildomi vaizdiniai ar funkciniai tyrimai, pavyzdžiui, ragenos topografija, optinė koherentinė tomografija ar išsamesnis akies dugno įvertinimas.
Labai svarbu nesigydyti savarankiškai steroidiniais akių lašais. Jie gali laikinai sumažinti paraudimą, tačiau aktyvios herpetinės infekcijos metu be tinkamo antivirusinio gydymo gali pabloginti būklę ir pagilinti ragenos pažeidimą.
Virusinis keratitas gydomas atsižvelgiant į sukėlėją, pažeidimo gylį ir ligos sunkumą. Gydymo tikslai yra sustabdyti viruso dauginimąsi, sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą, apsaugoti rageną nuo randėjimo ir išsaugoti regėjimą.
Herpes simplex viruso sukeltam keratitui dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai. Jie gali būti vartojami akių gelio, tepalo, lašų arba tablečių forma. Gydytojas gali skirti aciklovirą, valaciklovirą, famciklovirą ar gancikloviro akių gelį, priklausomai nuo situacijos ir vietinių gydymo rekomendacijų. Svarbu vartoti vaistus tiksliai taip, kaip paskirta, net jei savijauta pagerėja greičiau.
Jei pažeistas tik ragenos paviršius, dažnai pakanka antivirusinio gydymo ir akių paviršiaus apsaugos. Kai uždegimas apima gilesnius ragenos sluoksnius, gydymas gali būti sudėtingesnis. Strominio keratito atvejais kartais prireikia steroidinių akių lašų uždegimui slopinti, tačiau jie turi būti skiriami tik akių gydytojo ir paprastai derinami su antivirusiniais vaistais.
Varicella zoster viruso sukeltam akių pažeidimui dažniausiai reikalingi geriamieji antivirusiniai vaistai, ypač jei gydymas pradedamas anksti. Taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai, dirbtinės ašaros, skausmo kontrolė ir atidi akių būklės stebėsena.
Adenovirusinio keratito atveju specifinio antivirusinio gydymo dažnai nėra. Pagrindas - simptomų palengvinimas: dirbtinės ašaros, šalti kompresai, higiena, kartais gydytojo paskirti priešuždegiminiai lašai. Kadangi adenovirusinė infekcija yra užkrečiama, svarbu dažnai plauti rankas, nenaudoti bendrų rankšluosčių, vengti akių lietimo ir laikinai atsisakyti kontaktinių lęšių bei akių kosmetikos.
Visais Virusinis keratitas atvejais rekomenduojama nenešioti kontaktinių lęšių, kol gydytojas neleis jų vėl naudoti. Taip pat reikėtų vengti akių trynimo, naudoti tik paskirtus vaistus, nenaudoti senų akių lašų ar kitam žmogui skirtų preparatų. Jei skausmas stiprus, gydytojas gali rekomenduoti skausmą malšinančius vaistus. Kai kuriais atvejais skiriami vyzdį plečiantys lašai, kurie mažina skausmingą akies spazmą.
Pasikartojančio herpetinio keratito atvejais gali būti svarstomas ilgalaikis profilaktinis geriamųjų antivirusinių vaistų vartojimas. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems liga kartojasi dažnai, yra buvęs strominis keratitas arba planuojama akių operacija. Jei dėl randų regėjimas išlieka blogas, vėlesniame etape gali būti svarstomos ragenos korekcijos procedūros ar ragenos transplantacija, tačiau tai reikalinga tik daliai pacientų.
Į akių gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei atsiranda akies skausmas, paraudimas, šviesos baimė ar neryškus matymas. Ragenos ligos gali progresuoti greitai, o ankstyvas gydymas padeda sumažinti randėjimo ir regėjimo pablogėjimo riziką.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei regėjimas staiga pablogėjo, akį labai skauda, negalite jos atmerkti, matote balzganą dėmę ragenoje, atsirado pūlingų išskyrų, buvo akies trauma arba simptomai prasidėjo nešiojant kontaktinius lęšius. Skubi apžiūra taip pat būtina, jei turite juostinės pūslelinės bėrimą kaktos, voko ar nosies srityje, nes tai gali reikšti didesnę akies pažeidimo riziką.
Nedelskite, jei anksčiau jau sirgote herpetiniu keratitu ir simptomai primena ankstesnį epizodą. Pasikartojantis Virusinis keratitas gali pažeisti rageną vis labiau, todėl savalaikis gydymas yra ypač svarbus.
Iki gydytojo apžiūros nenešiokite kontaktinių lęšių, netrinkite akies, nesidalykite rankšluosčiais ir nenaudokite steroidinių akių lašų, jei jų konkrečiai nepaskyrė akių gydytojas. Jei turite senų receptinių lašų, nenaudokite jų savarankiškai - panašūs simptomai gali būti skirtingų ligų požymis, o netinkamas gydymas kartais pablogina būklę.
