Užpakalinis uveitas
Užpakalinis uveitas - tai akies užpakalinės dalies uždegimas, galintis pažeisti gyslainę, tinklainę, regos nervo sritį ir stiklakūnį. Ši liga svarbi todėl, kad kartais prasideda palyginti tyliai, tačiau negydoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo susilpnėjimą. Laiku nustatyta priežastis ir tinkamas gydymas dažniausiai padeda suvaldyti uždegimą ir apsaugoti regėjimą.
Užpakalinis uveitas yra viena iš uveito formų. Uveitu vadinamas akies kraujagyslinio dangalo - uveos - uždegimas. Uveą sudaro rainelė, krumplynas ir gyslainė. Kai uždegimas daugiausia apima akies užpakalinę dalį, ypač gyslainę ir tinklainę, jis vadinamas užpakaliniu uveitu.
Užpakalinis uveitas gali pasireikšti keliais būdais. Kai uždegimas vyrauja gyslainėje, kalbama apie choroiditą; kai pažeidžiama tinklainė - apie retinitą; kai uždegimas apima abi struktūras - apie chorioretinitą. Kartais uždegimas pažeidžia tinklainės kraujagysles, tuomet išsivysto tinklainės vaskulitas. Kai kuriais atvejais uždegiminis procesas apima ir regos nervo diską, o tai ypač svarbu, nes regos nervas perduoda vaizdinę informaciją į smegenis.
Akies užpakalinė dalis yra atsakinga už aiškų, detalų matymą. Tinklainėje esanti geltonoji dėmė leidžia skaityti, atpažinti veidus ir matyti smulkias detales. Todėl net nedidelis uždegimas šioje srityje gali sukelti neryškų matymą, dėmes regėjimo lauke, vaizdo iškraipymą ar plūduriuojančius drumstulius. Skirtingai nei priekinis uveitas, Užpakalinis uveitas dažnai nesukelia ryškaus akies paraudimo ar stipraus skausmo, todėl žmogus gali delsdamas kreiptis į gydytoją.
Liga gali būti vienpusė arba pažeisti abi akis. Ji gali prasidėti staiga, bet gali vystytis ir lėtai, bangomis - su paūmėjimais ir pagerėjimais. Uždegimą gali sukelti infekcija, autoimuninė liga arba sisteminis organizmo uždegimas. Kartais, net atlikus išsamius tyrimus, tikslios priežasties nustatyti nepavyksta - tokiais atvejais Užpakalinis uveitas vadinamas idiopatiniu.
Svarbu suprasti, kad Užpakalinis uveitas nėra vien tik „akies uždegimas“. Tai būklė, kuri gali būti susijusi su viso organizmo ligomis: tuberkulioze, sarkoidoze, sifiliu, toksoplazmoze, Behčeto liga, virusinėmis infekcijomis, imunodeficitu ar retesnėmis uždegiminėmis ligomis. Dėl to gydymas dažnai reikalauja ne tik akių gydytojo, bet ir kitų specialistų - infekcinių ligų gydytojo, reumatologo, neurologo ar šeimos gydytojo - bendradarbiavimo.
- Neryškus arba „aptrauktas“ matymas viena ar abiem akimis.
- Plūduriuojantys drumstuliai regėjimo lauke, dažnai apibūdinami kaip taškeliai, siūleliai, voratinkliai ar šešėliai.
- Regėjimo lauko dėmės, tamsesni plotai arba vietos, kuriose vaizdas tarsi išnyksta.
- Sumažėjęs regėjimo aštrumas, ypač jei uždegimas pažeidžia geltonąją dėmę.
- Vaizdo iškraipymas: tiesios linijos gali atrodyti banguotos, daiktai - netaisyklingos formos.
- Šviesos blyksniai arba mirgėjimas, ypač kai sudirginama tinklainė.
- Sunkumas skaityti, dirbti kompiuteriu, vairuoti ar atpažinti veidus.
- Akies paraudimas dažnai būna menkas arba jo visai nėra.
- Skausmas paprastai nėra toks ryškus kaip esant priekiniam uveitui, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti jaučiamas maudimas ar spaudimas.
- Šviesos baimė gali pasireikšti, bet nėra pagrindinis simptomas.
- Ašarojimas ar svetimkūnio pojūtis dažniau rodo paviršinių akies struktūrų dirginimą, tačiau gali lydėti ir uveitą.
- Vaikai ne visada tiksliai įvardija regėjimo pokyčius, todėl gali skųstis, kad „blogiau mato lentą“, prisimerkia, dažniau užkliūva ar vengia skaityti.
- Vyresniems žmonėms simptomai kartais painiojami su katarakta, geltonosios dėmės degeneracija ar stiklakūnio drumstimis.
- Jeigu regėjimas blogėja greitai arba atsiranda naujų drumstulių, būtina neatidėlioti akių gydytojo apžiūros.
- Geltonosios dėmės paburkimas, dėl kurio smarkiai suprastėja centrinis matymas.
- Tinklainės randai, galintys palikti nuolatines regėjimo lauko dėmes.
- Tinklainės kraujagyslių uždegimas ir kraujotakos sutrikimai.
- Katarakta, ypač esant ilgalaikiam uždegimui arba vartojant kortikosteroidus.
- Padidėjęs akispūdis ir glaukoma.
- Stiklakūnio drumstys ar uždegiminės sąaugos.
- Retais atvejais - tinklainės atšoka arba reikšmingas, negrįžtamas regėjimo netekimas.
Užpakalinis uveitas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Kartais priežastis yra aiški, pavyzdžiui, nustatoma infekcija. Kitais atvejais uždegimą sukelia netinkamai suaktyvėjusi imuninė sistema, kai organizmas ima atakuoti savo audinius arba palaiko uždegimą be akivaizdžios infekcijos.
Viena dažniausių infekcinių priežasčių pasaulyje yra toksoplazmozė. Toksoplazminis chorioretinitas gali būti įgimtas arba įgytas vėliau. Jis dažnai sukelia židininius tinklainės ir gyslainės uždegimo plotus, kurie gali kartotis. Kitos svarbios infekcijos: citomegalo virusas, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi; herpes simplex ir varicella zoster virusai; tuberkuliozė; sifilis; rečiau - Laimo liga, toksokarozė, grybelinės infekcijos.
Neinfekcinės priežastys dažnai susijusios su sisteminėmis uždegiminėmis ligomis. Užpakalinis uveitas gali pasireikšti sergant sarkoidoze, Behčeto liga, Vogto-Koyanagi-Harados liga, uždegiminėmis žarnyno ligomis, kai kuriomis reumatinėmis ligomis ar sisteminiu vaskulitu. Tokiais atvejais akių simptomai kartais būna pirmasis ženklas, kad organizme vyksta platesnis uždegiminis procesas.
Riziką didina nusilpusi imuninė sistema: ŽIV infekcija, imunosupresinių vaistų vartojimas, onkologinės ligos, organų transplantacija. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį į tam tikras autoimunines ligas, tačiau vien genetika paprastai nėra vienintelė priežastis - svarbūs ir aplinkos veiksniai, infekcijos, imuninės sistemos ypatumai.
Amžius taip pat turi reikšmės. Jaunesniems žmonėms dažniau nustatomos kai kurios autoimuninės uveito formos, o vyresniame amžiuje gydytojas atidžiau vertina ir kitas būkles, galinčias imituoti uveitą, pavyzdžiui, akies limfomą. Tai vadinama „maskuojančiu sindromu“, kai liga atrodo kaip uždegimas, bet iš tikrųjų jos kilmė kita.
Svarbu nevartoti stiprių priešuždegiminių ar hormoninių vaistų savarankiškai. Jei Užpakalinis uveitas yra infekcinės kilmės, vien kortikosteroidai be tinkamo antimikrobinio gydymo gali pabloginti būklę. Todėl pirmasis tikslas yra kuo tiksliau išsiaiškinti, ar uždegimas infekcinis, autoimuninis, ar susijęs su kita liga.
Užpakalinis uveitas diagnozuojamas įvertinus simptomus, akių apžiūros duomenis ir, prireikus, papildomus tyrimus. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasidėjo regėjimo pokyčiai, ar yra skausmas, paraudimas, šviesos baimė, ar simptomai kartojasi, ar pažeista viena, ar abi akys. Taip pat svarbu pasakyti apie persirgtas infekcijas, keliones, kontaktą su gyvūnais, imuninę sistemą slopinančius vaistus, lėtines ligas, sąnarių skausmus, odos bėrimus, burnos ar lytinių organų opeles, kosulį, karščiavimą ar svorio kritimą.
Pagrindinis tyrimas yra akių gydytojo apžiūra. Atliekamas regėjimo aštrumo įvertinimas, akispūdžio matavimas, apžiūra plyšine lempa ir akių dugno tyrimas išplėtus vyzdžius. Išplėtus vyzdžius galima geriau pamatyti stiklakūnį, tinklainę, gyslainę ir regos nervo diską. Gydytojas ieško uždegiminių ląstelių stiklakūnyje, tinklainės ar gyslainės židinių, kraujagyslių uždegimo, kraujosruvų, paburkimo ar randų.
Dažnai atliekama optinė koherentinė tomografija. Šis tyrimas leidžia labai detaliai įvertinti tinklainės sluoksnius ir nustatyti geltonosios dėmės paburkimą, skysčio sankaupas ar struktūrinius pažeidimus. Fluoresceino angiografija padeda įvertinti tinklainės kraujagysles, uždegiminį pralaidumą, kraujotakos sutrikimus ir aktyvius uždegimo židinius. Indocianino žaliojo angiografija gali būti naudinga, kai reikia geriau ištirti gyslainę. Akių dugno fotografijos padeda palyginti vaizdą gydymo eigoje.
Jeigu akių dugno apžiūra apsunkinta dėl drumsto stiklakūnio, kraujosruvos ar kataraktos, gali būti atliekamas akies ultragarsinis tyrimas. Kartais prireikia regos lauko tyrimo, elektroretinografijos ar kitų funkcinių tyrimų, ypač jei įtariamas platesnis tinklainės pažeidimas.
Laboratoriniai tyrimai parenkami individualiai. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, sifilio serologiniai tyrimai, tuberkuliozės tyrimai, ŽIV testas, toksoplazmozės antikūnai, virusų tyrimai, autoimuninių ligų žymenys. Kai įtariama sarkoidozė ar tuberkuliozė, gali būti rekomenduojama krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija. Jei yra neurologinių simptomų, gali būti reikalingas galvos magnetinio rezonanso tyrimas.
Sudėtingais atvejais, ypač kai liga neaiški, sunki arba nereaguoja į įprastą gydymą, gali būti tiriamas akies skystis - priekinės kameros skystis arba stiklakūnis. Mėginys gali būti naudojamas polimerazės grandininei reakcijai virusams ar parazitams nustatyti, citologiniam tyrimui ar kitiems specialiems tyrimams. Tai padeda atskirti infekciją nuo neinfekcinio uždegimo ar retų maskuojančių ligų.
Užpakalinis uveitas gydomas pagal priežastį, uždegimo aktyvumą, pažeidimo vietą ir regėjimo grėsmę. Gydymo tikslai yra sustabdyti uždegimą, apsaugoti tinklainę ir regos nervą, gydyti pagrindinę priežastį bei sumažinti atkryčių riziką.
Jeigu nustatoma infekcija, pirmiausia skiriamas specifinis gydymas. Toksoplazmozės atveju gali būti skiriami antiparazitiniai vaistai, kartais kartu su kortikosteroidais, tačiau hormoniniai vaistai pradedami tik tinkamai kontroliuojant infekciją. Virusiniam uveitui gali reikėti antivirusinių vaistų. Tuberkuliozės, sifilio ar kitų bakterinių infekcijų atveju būtinas tikslinis antibakterinis gydymas, dažnai bendradarbiaujant su infekcinių ligų gydytoju.
Neinfekcinio uždegimo atveju dažnai naudojami kortikosteroidai. Jie gali būti skiriami tabletėmis, leidžiami šalia akies, į akį arba, tam tikrais atvejais, vartojami lašų forma, nors vien lašų užpakaliniam uveitui dažniausiai nepakanka. Kortikosteroidai veikia greitai ir veiksmingai slopina uždegimą, tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį: padidėjusį akispūdį, kataraktą, cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, kraujospūdžio pokyčius, kaulų retėjimą. Todėl gydytojas stengiasi parinkti mažiausią veiksmingą dozę ir, jei reikia, pereiti prie kitų vaistų.
Kai Užpakalinis uveitas yra lėtinis, kartojasi arba kortikosteroidų reikia per ilgai, skiriami imuninę sistemą reguliuojantys vaistai. Tai gali būti metotreksatas, azatioprinas, mikofenolato mofetilis, ciklosporinas ar kiti preparatai. Kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, Behčeto ligai ar atspariam neinfekciniam uveitui, gali būti taikoma biologinė terapija, pavyzdžiui, adalimumabas ar infliksimabas. Tokį gydymą paprastai prižiūri akių gydytojas kartu su reumatologu ar kitu specialistu.
Jeigu susidaro geltonosios dėmės paburkimas, gydymas gali būti intensyvinamas vietiniais steroidų implantais, injekcijomis arba sisteminiais vaistais. Kai kuriais atvejais svarstomos injekcijos į stiklakūnį. Jei atsiranda komplikacijų, gali reikėti chirurginio gydymo. Vitrektomija atliekama, kai stiklakūnio drumstys labai trukdo matyti, kai reikia diagnostinio mėginio, kai yra kraujosruva, tam tikros tinklainės komplikacijos ar įtariama kita liga. Katarakta ar glaukoma gydomos pagal įprastus principus, tačiau planuojant operaciją labai svarbu, kad uveitas būtų kuo geriau kontroliuojamas.
Gydymo sėkmei labai svarbus reguliarus stebėjimas. Net jei savijauta pagerėja, uždegimas gali išlikti aktyvus akies dugne. Todėl reikia atvykti į paskirtas apžiūras, atlikti kontrolinius tyrimus ir nevartoti vaistų nereguliariai. Staigus kortikosteroidų nutraukimas gali sukelti paūmėjimą, todėl dozė mažinama tik gydytojo nurodymu.
Gyvensenos priemonės nepakeičia gydymo, bet padeda bendrai sveikatai. Rekomenduojama nerūkyti, kontroliuoti lėtines ligas, ypač cukrinį diabetą ir kraujospūdį, saugotis infekcijų, laikytis vaistų vartojimo režimo. Jei vartojami imunitetą slopinantys vaistai, svarbu aptarti skiepus, infekcijų profilaktiką ir kada kreiptis dėl karščiavimo ar kitų infekcijos požymių.
Į akių gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei atsirado naujas neryškus matymas, regėjimo lauko dėmės, plūduriuojantys drumstuliai, šviesos blyksniai ar vaizdo iškraipymas. Net jei akis neparaudusi ir neskauda, tokie simptomai gali rodyti akies užpakalinės dalies pažeidimą.
Skubios pagalbos reikia, jei regėjimas staiga smarkiai pablogėjo, atsirado tarsi uždanga ar šešėlis regėjimo lauke, daug naujų drumstulių, stiprūs blyksniai, stiprus akies skausmas, ryški šviesos baimė, pykinimas kartu su akies skausmu arba po akies traumos sutriko matymas. Tokiais atvejais būtina atmesti ne tik Užpakalinis uveitas paūmėjimą, bet ir tinklainės atšoką, kraujavimą, ūminį akispūdžio padidėjimą ar kitas skubias būkles.
Nedelskite kreiptis, jei turite nusilpusią imuninę sistemą, sergate ŽIV infekcija, vartojate imunosupresinius vaistus, neseniai sirgote sunkia infekcija arba jums jau anksčiau buvo diagnozuotas Užpakalinis uveitas. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei kartu pasireiškia karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, ilgalaikis kosulys, sąnarių skausmai, odos bėrimai, burnos ar lytinių organų opos, neurologiniai simptomai.
Jeigu Užpakalinis uveitas jau gydomas, kreipkitės anksčiau nei numatyta, jei simptomai blogėja, atsiranda naujų regėjimo pokyčių arba vaistai sukelia šalutinį poveikį. Geriau pasitikrinti per anksti, negu praleisti laiką, kai dar galima išvengti ilgalaikio regėjimo pažeidimo.
