Užkrečiamasis moliuskas
Užkrečiamasis moliuskas yra dažna virusinė odos infekcija, pasireiškianti mažais, blizgiais, dažnai su įdubimu centre mazgeliais. Nors bėrimai gali atrodyti neraminamai, daugeliu atvejų liga yra gerybinė ir ilgainiui praeina savaime. Vis dėlto svarbu ją atpažinti, nes ji gali plisti per odos kontaktą, ypač vaikų kolektyvuose, sportuojant ar esant nusilpusiam imunitetui.
Užkrečiamasis moliuskas yra odos infekcija, kurią sukelia raupų virusų grupei priklausantis virusas. Jis dauginasi viršutiniame odos sluoksnyje - epidermyje - ir suformuoja būdingus apvalius mazgelius. Vidaus organų ši infekcija paprastai nepažeidžia, tačiau gali išplisti didesniuose odos plotuose, ypač jei oda kasoma, trinama ar yra pažeista egzemos.
Tipinis bėrimo elementas yra 2-5 mm dydžio, kūno spalvos, rausvas arba perlamutrinis mazgelis. Jo centre dažnai matomas nedidelis įdubimas, tarsi mažas „bambutės“ formos taškelis. Paspaudus gali pasirodyti balkšva, varškės pavidalo masė, tačiau spausti bėrimų nerekomenduojama, nes taip virusas lengviau paskleidžiamas į aplinkinę odą.
Vaikams Užkrečiamasis moliuskas dažniausiai atsiranda ant liemens, rankų, pažastų, kaklo, veido ar kojų. Suaugusiesiems, kai užsikrečiama lytinio kontakto metu, bėrimai dažniau matomi kirkšnyse, ant šlaunų vidinių paviršių, lytinių organų srityje ar apatinėje pilvo dalyje.
Liga gali tęstis kelis mėnesius, kartais - iki 1-2 metų. Tai nereiškia, kad organizmas „nebekovoja“ su infekcija: imuninė sistema palaipsniui atpažįsta virusą, todėl mazgeliai ima rausti, džiūti ir nykti. Kartais prieš išnykdami jie atrodo labiau uždegiminiai - tai gali būti sveikimo požymis, o ne būtinai pablogėjimas.
- Maži, apvalūs, lygūs ir blizgūs odos mazgeliai.
- Mazgelio centre matomas nedidelis įdubimas.
- Bėrimai dažniausiai neskausmingi.
- Mazgeliai gali būti pavieniai arba jų gali būti dešimtys.
- Spalva dažniausiai kūno, rausva, balkšva arba perlamutrinė.
- Niežėjimas, ypač jei oda sausa arba žmogus serga atopiniu dermatitu.
- Paraudimas aplink mazgelius, kai jie sudirgsta ar pradeda nykti.
- Odos uždegimas dėl kasymo, trynimo ar netinkamo spaudymo.
- Antrinė bakterinė infekcija: skausmingumas, pūliavimas, didėjantis paraudimas, šiluma aplink bėrimą.
- Vaikams - liemuo, rankos, kojos, pažastys, kaklas, kartais veidas.
- Sportuojantiems ar artimą fizinį kontaktą turintiems žmonėms - sritys, kur oda trinasi ar liečiasi su kitų žmonių oda.
- Suaugusiesiems po lytinio kontakto - kirkšnys, šlaunų vidinė pusė, lytinių organų sritis, apatinė pilvo dalis.
- Aplink akis esantys bėrimai gali sukelti vokų dirginimą ar junginės uždegimą.
Užkrečiamasis moliuskas atsiranda užsikrėtus virusu per tiesioginį odos kontaktą arba per daiktus, ant kurių gali būti viruso dalelių. Virusas lengviau patenka į odą, kai ji sudirgusi, sausa, įbrėžta ar pažeista.
Dažniausi plitimo būdai:
- tiesioginis odos kontaktas su sergančiu žmogumi;
- bendri rankšluosčiai, sporto inventorius, drabužiai ar žaislai;
- odos trynimas, skutimas, kasymas, kai virusas pernešamas į kitas kūno vietas;
- lytinis kontaktas, jei bėrimai yra lytinių organų ar kirkšnių srityje.
Didesnę riziką susirgti turi vaikai, ypač lankantys darželį, baseiną, sporto užsiėmimus ar būrelius, kuriuose daug artimo kontakto. Tačiau pati infekcija nėra susijusi su prasta higiena - užsikrėsti gali bet kas.
Riziką taip pat didina atopinis dermatitas, egzema ir kitos būklės, kai odos barjeras silpnesnis. Tokiu atveju bėrimų dažnai būna daugiau, jie labiau niežti, o kasant greičiau plinta.
Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos, imunitetą slopinančių vaistų, po organų transplantacijos ar dėl kai kurių onkologinių ligų gydymo, Užkrečiamasis moliuskas gali būti gausesnis, didesnis, užsitęsęs ir sunkiau gydomas. Tokiais atvejais būtina gydytojo priežiūra.
Dažniausiai Užkrečiamasis moliuskas nustatomas apžiūros metu. Gydytojui dermatologui ar šeimos gydytojui paprastai pakanka įvertinti bėrimų išvaizdą, vietą, jų skaičių, paciento amžių, gretutines ligas ir galimus užsikrėtimo kelius.
Apžiūros metu gali būti naudojama dermatoskopija - tyrimas specialiu optiniu prietaisu, leidžiančiu geriau matyti mazgelio struktūrą. Užkrečiamasis moliuskas dažnai turi būdingą centrinį įdubimą ir kraujagyslių piešinį, todėl dermatoskopija padeda atskirti jį nuo karpų, spuogų, folikulito ar kitų odos darinių.
Laboratoriniai tyrimai paprastai nereikalingi. Jei diagnozė neaiški, bėrimas neįprastas, labai didelis, kraujuoja, greitai kinta arba pacientas turi imuniteto sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti odos biopsiją. Tai nedidelio odos gabalėlio paėmimas mikroskopiniam ištyrimui.
Jei suaugusiajam bėrimai yra lytinių organų srityje, gydytojas gali pasiūlyti pasitikrinti ir dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų. Tai nereiškia, kad Užkrečiamasis moliuskas visada yra lytiniu keliu plintanti infekcija, tačiau tokia lokalizacija suaugusiesiems reikalauja platesnio įvertinimo.
Kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija šiai infekcijai diagnozuoti įprastai nenaudojami, nes liga apsiriboja oda. Išimtis - situacijos, kai gydytojas įtaria imuniteto sutrikimą ar kitą gretutinę ligą.
Užkrečiamasis moliuskas dažnai praeina savaime, todėl ne visada būtina aktyviai gydyti kiekvieną mazgelį. Sprendimas priklauso nuo bėrimų vietos, skaičiaus, plitimo, niežėjimo, paciento amžiaus, imuninės būklės ir to, ar bėrimai kelia psichologinį ar kosmetinį diskomfortą.
Stebėjimas gali būti tinkamas, jei bėrimų nedaug, jie neskausmingi, nėra aplink akis ar lytinių organų srityje, vaikas jaučiasi gerai, o oda nėra stipriai dirginama. Tokiu atveju svarbiausia vengti kasymo, nespausti mazgelių ir saugoti aplinkinius nuo užsikrėtimo.
Gydytojas gali pasiūlyti šiuos gydymo būdus:
- krioterapiją, kai mazgeliai šaldomi skystu azotu;
- kiuretažą, kai bėrimo turinys atsargiai pašalinamas specialiu instrumentu;
- vietinius tirpalus ar preparatus, kurie dirgina mazgelį ir skatina jo sunykimą;
- odos uždegimo ir niežėjimo kontrolę, ypač jei kartu yra atopinis dermatitas;
- antrinės bakterinės infekcijos gydymą, jei atsiranda pūliavimas ar skausmingas paraudimas.
Kai kurie metodai gali būti nemalonūs, todėl vaikams gydymo taktika parenkama labai atsargiai. Kartais geriau kantriai stebėti, nei taikyti procedūras, kurios palieka skausmingą patirtį ar randelius.
Namuose svarbu:
- nebraižyti ir nespausti bėrimų;
- plauti rankas po prisilietimo prie pažeistos odos;
- naudoti atskirą rankšluostį;
- bėrimus pridengti drabužiais ar pleistru sportuojant;
- vengti dalintis rankšluosčiais, skutimosi priemonėmis, drabužiais;
- drėkinti odą, jei ji sausa ar linkusi į egzemą.
Vaikui dažniausiai nereikia izoliuotis nuo darželio ar mokyklos, jei bėrimai pridengti ir laikomasi higienos. Baseino ar kontaktinio sporto klausimą verta aptarti su gydytoju, ypač jei bėrimai gausūs ar atviri.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nesate tikri, ar bėrimai tikrai yra Užkrečiamasis moliuskas. Daugelis odos ligų gali atrodyti panašiai, o tinkama diagnozė padeda išvengti nereikalingo gydymo ir nerimo.
Būtina pasitarti su gydytoju, jei:
- bėrimai atsirado aplink akis ar ant vokų;
- mazgeliai yra lytinių organų, išangės ar kirkšnių srityje;
- bėrimų labai daug arba jie greitai plinta;
- žmogus turi nusilpusį imunitetą;
- kartu yra ryški egzema, stiprus niežėjimas ar oda nuolat nukasoma;
- mazgeliai tampa skausmingi, karšti, pūliuoja ar aplink juos sparčiai plinta paraudimas;
- atsiranda karščiavimas ar bloga bendra savijauta;
- bėrimai nepraeina ilgiau kaip 12-18 mėnesių arba kelia didelį emocinį diskomfortą.
Skubios pagalbos dažniausiai neprireikia, tačiau greita konsultacija būtina, jei įtariama bakterinė infekcija, pažeista akis arba bėrimai pasireiškia žmogui, kurio imunitetas reikšmingai nusilpęs. Kuo anksčiau parenkama tinkama taktika, tuo lengviau sustabdyti plitimą ir sumažinti odos sudirginimą.
