Uveitas
Uveitas - tai akies gyslainės (uveos) uždegimas, galintis paveikti rainelę, ciliarinį kūną arba gyslainę. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes negydoma gali sukelti rimtų regėjimo sutrikimų ar net aklumą.
Uveitas yra vidinės akies dangalų - uveos - uždegiminė liga. Uvea susideda iš trijų dalių: rainelės (priekinis uveitas), ciliarinio kūno (tarpinis uveitas) ir gyslainės (užpakalinis uveitas). Uždegimas gali būti lokalizuotas vienoje dalyje arba apimti visą akies obuolį (panuveitas). Liga gali pasireikšti ūmiai arba chroniškai, o jos priežastys dažnai būna autoimuninės, infekcinės arba idiopatinės. Negydomas uveitas gali sukelti glaukomą, kataraktą, tinklainės atšoką ar nuolatinį regėjimo praradimą.
- Akies paraudimas
- Skausmas (ypač žiūrint į šviesą)
- Pablogėjęs regėjimas
- Fotofobija (šviesos baimė)
- Ašarojimas
- Plūduriuojantys taškeliai ar dėmės regėjimo lauke
- Neryškus regėjimas
- Sumažėjęs regėjimo aštrumas
- Gali nebūti išorinių paraudimo ar skausmo požymių
Uveitas gali kilti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondilitas, sarkoidozė, Behčeto liga), infekcijos (toksoplazmozė, tuberkuliozė, citomegalovirusas, Laimo liga) arba trauma. Rizikos veiksniai apima genetinį polinkį (HLA-B27 antigeno nešiojimas), rūkymą, lėtinį stresą. Kartais priežasties nustatyti nepavyksta - toks uveitas vadinamas idiopatiniu.
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų akių tyrimą: regėjimo aštrumo patikrinimas, plyšinės lempos tyrimas (leidžia įvertinti akies priekinę kamerą ir rainelę), akispūdžio matavimas, akių dugno apžiūra. Gydytojas gali skirti kraujo tyrimus (uždegimo žymenys, autoantikūnai, infekcijų žymenys), vaizdinius tyrimus (fluoresceino angiografija, optinė koherentinė tomografija, ultragarsas). Konsultuojami reumatologas, infekcinių ligų gydytojas ar kiti specialistai, priklausomai nuo įtariamos priežasties.
Gydymas priklauso nuo uveito tipo, sunkumo ir priežasties. Pagrindiniai vaistai yra priešuždegiminiai - vietiniai arba sisteminiai kortikosteroidai (akių lašai, tabletės, injekcijos). Esant autoimuninės kilmės uveitui, skiriami imunosupresantai (metotreksatas, azatioprinas, biologiniai vaistai). Infekcinio uveito atveju gydoma atitinkamais antivirusiniais, antibakteriniais ar priešgrybiniais vaistais. Kartais prireikia chirurginio gydymo (vitrektomijos) arba lazerinės terapijos. Svarbu anksti pradėti gydymą, kad būtų išvengta komplikacijų.
Kreiptis į gydytoją būtina nedelsiant, jei pajaučiate akies skausmą, paraudimą, fotofobiją, neryškų regėjimą arba plūduriuojančius taškus regėjimo lauke. Ypač svarbu skubiai konsultuotis, jei simptomai atsiranda staiga, yra vienpusiai arba lydimi galvos skausmo ir pykinimo. Pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis, turėtų reguliariai tikrintis akių dugną, net jei nėra simptomų. Negydomas uveitas gali per kelias dienas sukelti negrįžtamą regėjimo pažeidimą.
