Trišakio nervo neuralgija
Trišakio nervo neuralgija yra lėtinė skausmo liga, sukelianti staigius, labai stiprius, elektros iškrovą primenančius veido skausmo priepuolius. Nors priepuolis dažnai trunka vos kelias sekundes ar minutes, skausmas gali būti toks intensyvus, kad žmogus pradeda vengti kalbėti, valgyti, praustis ar net liesti veidą. Laiku nustatyta trišakio nervo neuralgija dažniausiai gali būti veiksmingai kontroliuojama vaistais, o kai kuriais atvejais - gydoma specialiomis neurochirurginėmis procedūromis.
Trišakio nervo neuralgija yra būklė, kai sutrinka trišakio nervo veikla ir dėl to atsiranda pasikartojantys, labai aštrūs veido skausmo priepuoliai. Trišakis nervas yra penktasis galvinis nervas. Jis perduoda jutimus iš veido, kaktos, akies srities, skruosto, viršutinio ir apatinio žandikaulio, dantų, dantenų bei dalies burnos gleivinės į smegenis.
Šis nervas turi tris pagrindines šakas: akių srities šaką, viršutinio žandikaulio šaką ir apatinio žandikaulio šaką. Dėl to skausmas gali būti jaučiamas skirtingose veido vietose: aplink akį ir kaktą, skruoste, nosies šone, viršutiniuose dantyse, apatiniame žandikaulyje ar smakre. Dažniausiai pažeidžiama viena veido pusė, o skausmas būna aiškiai lokalizuotas pagal vieną ar kelias nervo šakas.
Klasikinės trišakio nervo neuralgijos atveju dažniausia problema yra nervo dirginimas ties jo išėjimo iš smegenų kamieno vieta. Šioje zonoje nervą gali spausti šalia einanti kraujagyslė. Ilgainiui dėl nuolatinio pulsacinio spaudimo pažeidžiamas nervo dangalas - mielinas. Mielinas veikia kaip elektros laidą izoliuojantis sluoksnis. Kai jis pažeidžiamas, nerviniai impulsai tampa chaotiški, o įprasti, visiškai nepavojingi dirgikliai gali būti suvokiami kaip stiprus skausmas.
Trišakio nervo neuralgija nėra paprastas dantų, sinusų ar raumenų skausmas, nors pradžioje ji neretai su jais supainiojama. Žmogui gali atrodyti, kad skauda dantį, žandikaulį ar ausies sritį, tačiau odontologinis gydymas skausmo nepašalina. Būtent dėl šios priežasties svarbu atpažinti būdingą skausmo pobūdį: staigus, trumpas, labai stiprus, dažnai išprovokuojamas lengvo prisilietimo, kalbėjimo, kramtymo ar dantų valymo.
Liga dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei yra išsėtinė sklerozė, nervo pažeidimas, auglys ar kita nervą dirginanti priežastis. Nors trišakio nervo neuralgija paprastai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, ji gali labai stipriai paveikti kasdienybę, miegą, mitybą, emocinę būseną ir bendrą gyvenimo kokybę.
- Staigūs, labai stiprūs veido skausmo priepuoliai, dažnai apibūdinami kaip elektros smūgis, dūris, žaibas ar deginantis šūvis.
- Skausmas dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, tačiau priepuoliai gali kartotis daug kartų per dieną.
- Dažniausiai skauda vieną veido pusę; abipusis skausmas pasitaiko rečiau ir reikalauja kruopštesnio ištyrimo.
- Skausmas gali apimti skruostą, viršutinį ar apatinį žandikaulį, dantis, dantenas, lūpą, nosies šoną, smakrą, rečiau - kaktą ar akies sritį.
- Tarp priepuolių žmogus gali nejausti jokio skausmo arba gali likti maudimas, jautrumas, deginimas ar nemalonus tempimas.
- Veido lietimas, prausimasis, skutimas, makiažo tepimas ar kremo naudojimas.
- Dantų valymas, burnos skalavimas, kramtymas, rijimas ar kalbėjimas.
- Šaltas vėjas, šalto oro įkvėpimas, temperatūros pokyčiai.
- Šypsena, juokas, žiovulys ar mimikos judesiai.
- Lengvas prisilietimas prie vadinamųjų trigerinių zonų - tam tikrų veido taškų, kuriuos palietus prasideda skausmo priepuolis.
- Priepuoliai gali kartotis bangomis: kelias dienas, savaites ar mėnesius skausmas būna dažnas, o vėliau gali prasidėti laikinas pagerėjimas.
- Negydoma trišakio nervo neuralgija ilgainiui gali dažnėti, o ramūs laikotarpiai - trumpėti.
- Dėl skausmo baimės žmogus gali vengti valgyti, kalbėti, praustis ar eiti į lauką vėjuotu oru.
- Kai kuriems pacientams atsiranda nerimas, dirglumas, miego sutrikimai, nuovargis ar depresijos simptomai.
- Jei kartu atsiranda veido tirpimas, raumenų silpnumas, dvejinimasis akyse, klausos sutrikimas ar pusiausvyros problemos, būtina ieškoti kitos arba papildomos priežasties.
Dažniausia klasikinės trišakio nervo neuralgijos priežastis yra trišakio nervo suspaudimas kraujagysle. Paprastai tai būna arterija, rečiau - vena, kuri kontaktuoja su nervu jo išėjimo iš smegenų kamieno vietoje. Kraujagyslės pulsacija ilgainiui gali pažeisti nervo apsauginį mielino sluoksnį, todėl nervas tampa pernelyg jautrus ir pradeda siųsti klaidingus skausmo signalus.
Kita svarbi priežastis - išsėtinė sklerozė. Sergant šia liga pažeidžiamas centrinės nervų sistemos mielinas, todėl trišakio nervo skausmas gali pasireikšti jaunesniems žmonėms, kartais net abiejose veido pusėse. Tokiais atvejais ypač svarbus magnetinio rezonanso tyrimas, nes jis padeda įvertinti demielinizacijos židinius smegenyse.
Rečiau trišakio nervo neuralgiją gali sukelti augliai, kraujagyslių malformacijos, aneurizmos, cistos ar kiti dariniai, spaudžiantys trišakį nervą arba jo šaknį. Kartais neuralginis skausmas atsiranda po veido, žandikaulio, sinusų ar galvos traumų, po chirurginių procedūrų, odontologinių intervencijų ar infekcijų, kurios pažeidžia nervą.
Rizikos veiksniai apima vyresnį amžių, nes su amžiumi didėja kraujagyslių vingiuotumas ir tikimybė, kad jos kontaktuos su nervu. Liga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau amžius nėra vienintelis veiksnys. Moterys serga šiek tiek dažniau nei vyrai. Riziką taip pat didina išsėtinė sklerozė, kai kurios neurologinės ligos, anksčiau buvusios galvos ar veido traumos, retais atvejais - paveldimas polinkis į tam tikras kraujagyslių anatomijos ypatybes.
Svarbu suprasti, kad trišakio nervo neuralgija dažniausiai neatsiranda dėl streso vien tik psichologine prasme. Vis dėlto stresas, miego trūkumas, pervargimas ir nuolatinė įtampa gali sumažinti skausmo toleranciją, padidinti priepuolių baimę ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl gydant šią ligą svarbu ne tik slopinti nervinį skausmą, bet ir padėti žmogui saugiai grįžti prie įprastos kasdienybės.
Trišakio nervo neuralgijos diagnostika prasideda nuo labai kruopštaus pokalbio. Gydytojas klausia, kur tiksliai skauda, kiek laiko trunka priepuolis, kaip dažnai jis kartojasi, kas jį išprovokuoja, ar tarp priepuolių lieka skausmas, ar yra tirpimas, silpnumas, regos, klausos ar pusiausvyros sutrikimų. Būdingas trumpas, elektros smūgį primenantis, vienpusis ir dirgiklių provokuojamas skausmas dažnai leidžia įtarti diagnozę jau iš anamnezės.
Neurologinis ištyrimas padeda įvertinti veido jutimus, kramtomųjų raumenų jėgą, refleksus, akių judesius, veido simetriją ir kitų galvinių nervų funkciją. Klasikinės trišakio nervo neuralgijos atveju neurologinis ištyrimas dažnai būna normalus. Jei nustatomas veido tirpimas, raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai ar kiti neurologiniai požymiai, būtina ieškoti antrinės priežasties.
Svarbiausias instrumentinis tyrimas daugeliu atvejų yra galvos magnetinio rezonanso tomografija. Magnetinio rezonanso tomografija padeda įvertinti trišakio nervo eigą, galimą kraujagyslės kontaktą su nervu, išsėtinės sklerozės požymius, auglius, cistas, kraujagyslių malformacijas ar kitus struktūrinius pakitimus. Kartais kartu atliekama magnetinio rezonanso angiografija, kuri geriau parodo kraujagysles ir jų santykį su nervu.
Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga, jei reikia įvertinti kaulines struktūras, sinusų patologiją, traumų padarinius ar kai magnetinio rezonanso tomografija negalima. Tačiau nervo ir smegenų kamieno sričiai vertinti magnetinio rezonanso tomografija paprastai yra informatyvesnė.
Kartais prireikia odontologo, veido ir žandikaulių chirurgo, ausų, nosies ir gerklės gydytojo ar skausmo specialisto konsultacijos. Tai ypač svarbu, kai skausmas primena dantų, žandikaulio sąnario, sinusų, ausies ar migreninį skausmą. Kraujo tyrimai nėra pagrindinis būdas trišakio nervo neuralgijai nustatyti, tačiau jie gali būti reikalingi prieš skiriant vaistus, vertinant kepenų, inkstų funkciją, natrio kiekį kraujyje ar bendrą sveikatos būklę.
Trišakio nervo neuralgijos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į skausmo stiprumą, priepuolių dažnį, amžių, gretutines ligas, tyrimų radinius ir vaistų toleravimą. Pirmasis gydymo pasirinkimas dažniausiai yra vaistai, veikiantys nervinio skausmo perdavimą. Įprasti skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnai būna menkai veiksmingi, nes skausmo mechanizmas yra neuropatinis.
Dažniausiai skiriami vaistai yra karbamazepinas arba okskarbazepinas. Jie stabilizuoja nervinių ląstelių elektrinį aktyvumą ir gali reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį bei intensyvumą. Gydymas paprastai pradedamas nuo mažesnės dozės, kuri palaipsniui didinama, kol pasiekiamas poveikis arba atsiranda šalutinių reiškinių. Vartojant šiuos vaistus gali reikėti periodiškai tirti kraują, kepenų funkciją ir natrio kiekį.
Kai kuriems pacientams skiriami kiti vaistai arba jų deriniai: gabapentinas, pregabalinas, baklofenas, lamotriginas ar kiti neuropatinį skausmą veikiantys preparatai. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu vaistų nenutraukti staiga ir nekeisti dozių savarankiškai, nes skausmas gali atsinaujinti arba atsirasti nepageidaujamų reiškinių.
Jei vaistai nepakankamai veiksmingi, sukelia netoleruotiną šalutinį poveikį arba magnetinio rezonanso tomografija rodo aiškų kraujagyslės spaudimą nervui, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Viena veiksmingiausių procedūrų klasikinei trišakio nervo neuralgijai yra mikrovaskulinė dekompresija. Jos metu neurochirurgas atskiria kraujagyslę nuo trišakio nervo ir įterpia apsauginę medžiagą, kad pulsacija nebedirgintų nervo. Ši procedūra gali suteikti ilgalaikį palengvėjimą, tačiau, kaip ir bet kuri operacija, turi rizikų, todėl sprendimas priimamas įvertinus naudą ir galimas komplikacijas.
Kitos procedūros yra stereotaksinė radiochirurgija, pavyzdžiui, gama peilio procedūra, taip pat perkutaninės procedūros: balioninė kompresija, radio dažnio termokoaguliacija ar glicerolio injekcija į trišakio nervo mazgą. Šių metodų tikslas - sumažinti skausmo signalų perdavimą. Jie gali būti tinkami vyresniems žmonėms, pacientams, kuriems netinka atvira operacija, arba tais atvejais, kai reikia mažiau invazinės alternatyvos. Po tokių procedūrų gali atsirasti veido tirpimas, o skausmas laikui bėgant kartais atsinaujina.
Gyvensenos priemonės nepakeičia medicininio gydymo, tačiau padeda geriau kontroliuoti ligą. Naudinga atpažinti individualius provokuojančius veiksnius, saugoti veidą nuo šalto vėjo, rinktis minkštesnį maistą paūmėjimo metu, naudoti švelnų dantų šepetėlį, vengti labai karštų ar labai šaltų gėrimų, pasirūpinti pakankamu miegu. Jei dėl skausmo atsiranda baimė, nerimas ar nuotaikos pablogėjimas, verta apie tai pasakyti gydytojui - psichologinė pagalba ir skausmo valdymo strategijos gali būti labai naudingos.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei veide kartojasi staigūs, labai stiprūs, elektros smūgį primenantys skausmo priepuoliai, ypač jei juos sukelia kalbėjimas, kramtymas, dantų valymas, veido lietimas ar šaltas vėjas. Net jei priepuoliai trumpi, jų kartojimasis yra pakankama priežastis neurologo konsultacijai.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei skausmas atsirado pirmą kartą ir yra neįprastai stiprus, jei kartu pasireiškia veido tirpimas, veido raumenų silpnumas, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse, regos pablogėjimas, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, klausos pokyčiai ar stiprus galvos skausmas. Tokie požymiai nėra būdingi paprastai klasikinei trišakio nervo neuralgijai ir gali rodyti kitą neurologinę būklę.
Nedelskite, jei skausmas trukdo valgyti ar gerti, dėl jo krenta svoris, atsiranda dehidratacijos požymių, nemiga, panikos jausmas ar mintys, kad nebegalite ištverti. Taip pat būtina pakartotinai kreiptis į gydytoją, jei paskirti vaistai nepadeda, sukelia stiprų mieguistumą, bėrimą, koordinacijos sutrikimus, pykinimą, neįprastą silpnumą ar kitus neraminančius simptomus.
Trišakio nervo neuralgija gali būti labai varginanti, tačiau žmogus neturėtų likti vienas su skausmu. Kuo tiksliau apibūdinsite priepuolius ir juos provokuojančias situacijas, tuo lengviau gydytojui bus parinkti tinkamą gydymo kelią.
