Traheitas
Traheitas - tai trachėjos, kvėpavimo takų vamzdelio tarp gerklų ir bronchų, gleivinės uždegimas. Dažniausiai jis prasideda po virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir pasireiškia sausu, varginančiu kosuliu, deginimu už krūtinkaulio bei užkimimu. Nors daugeliu atvejų Traheitas nėra pavojingas, kai kuriems žmonėms jis gali komplikuotis bronchitu, plaučių uždegimu ar kvėpavimo pasunkėjimu.
Traheitas yra trachėjos gleivinės uždegimas. Trachėja - tai standus, kremzliniais žiedais sutvirtintas kvėpavimo takas, kuriuo oras iš gerklų patenka į bronchus ir plaučius. Kai gleivinė sudirgsta ar užsikrečia, ji paburksta, pradeda gaminti daugiau gleivių, o nervinės galūnėlės tampa jautresnės. Dėl to atsiranda sausas, priepuolinis kosulys, kuris dažnai sustiprėja naktį, kalbant, juokiantis ar įkvepiant šalto oro. Traheitas gali būti ūminis arba retesniais atvejais lėtinis. Ūminis Traheitas dažniausiai trunka kelias dienas ar savaites ir susijęs su peršalimu, gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Lėtinis Traheitas dažniau pasitaiko rūkantiems, dirbantiems dulkėtoje aplinkoje, sergantiems lėtiniu bronchitu, refliukso liga ar dažnai patiriantiems kvėpavimo takų dirginimą.
- Sausas, lojantis arba dirginantis kosulys, dažnai priepuolinis.
- Skausmas, perštėjimas ar deginimas už krūtinkaulio, ypač kosint.
- Gerklės kutenimas, dirginimas, noras nuolat atsikosėti.
- Užkimimas ar balso prikimimas, ypač jei kartu sudirgusios gerklos.
- Nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas.
- Kosulys tampa drėgnesnis, atsiranda gleivingų ar pūlingų skreplių.
- Karščiavimas pakyla aukščiau, atsiranda šaltkrėtis.
- Kvėpuojant gali būti jaučiamas švokštimas ar spaudimas krūtinėje.
- Kosulys trukdo miegoti, sukelia nuovargį ir krūtinės raumenų skausmą.
- Staigesni kosulio priepuoliai, verksmingumas, prastesnis apetitas.
- Greitesnis kvėpavimas ar nerimas dėl oro trūkumo.
- Aukštesnė temperatūra ir greitesnė ligos eiga, ypač mažiems vaikams.
Dažniausia priežastis - virusinė infekcija: peršalimo virusai, gripo virusas, paragripo virusai, respiracinis sincitinis virusas. Kartais Traheitas gali būti bakterinis, ypač jei po kelių dienų savijauta ne gerėja, o blogėja, atsiranda pūlingų skreplių ir aukšta temperatūra. Trachėją taip pat dirgina tabako dūmai, šaltas ar labai sausas oras, dulkės, cheminės medžiagos, oro tarša. Riziką didina rūkymas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, nusilpęs imunitetas, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gastroezofaginio refliukso liga, darbas su dirgikliais ir nepakankamai drėgnas patalpų oras. Vaikams trachėjos gleivinė jautresnė, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.
Gydytojas Traheitas dažniausiai nustato pagal nusiskundimus, ligos eigą ir apžiūrą. Vertinama, kada prasidėjo kosulys, ar yra karščiavimas, dusulys, skrepliai, gretutinės ligos, rūkymas ar kontaktas su sergančiaisiais. Apžiūros metu klausomasi plaučių stetoskopu, įvertinama gerklė, nosis, limfmazgiai, kvėpavimo dažnis ir deguonies įsotinimas kraujyje. Jei eiga neįprasta arba įtariamos komplikacijos, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas, gripo ar COVID-19 testai, skreplių tyrimas. Įtariant plaučių uždegimą, gali prireikti krūtinės ląstos rentgenogramos. Sunkiais ar pasikartojančiais atvejais svarstoma otorinolaringologo ar pulmonologo konsultacija, kartais atliekama laringoskopija, bronchoskopija ar kompiuterinė tomografija.
Gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų stiprumo. Virusinis Traheitas dažniausiai gydomas simptomiškai: poilsiu, pakankamu skysčių vartojimu, patalpų drėkinimu, nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, karščiavimą ir skausmą mažinančiais vaistais, tokiais kaip paracetamolis ar ibuprofenas, jei jie pacientui tinka. Sausam, varginančiam kosuliui gydytojas gali rekomenduoti kosulį slopinančių vaistų trumpam laikui, dažniausiai nakčiai. Kai kosulys tampa produktyvus, svarbiau skystinti sekretą ir padėti jam pasišalinti. Antibiotikai skiriami tik įtarus ar patvirtinus bakterinę infekciją - jų nereikėtų vartoti savarankiškai. Jei Traheitas susijęs su astma, refliuksu ar lėtiniu bronchitu, būtina koreguoti pagrindinės ligos gydymą. Labai svarbu nerūkyti, vengti dūmų, šalto oro ir dirgiklių.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kosulys trunka ilgiau kaip 7-10 dienų, stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, pūlingi ar kraujingi skrepliai, stiprus krūtinės skausmas, dusulys ar švokštimas. Skubios pagalbos reikia, jei žmogui sunku kvėpuoti, mėlsta lūpos, sutrinka sąmonė, vaikas tampa vangus, atsisako gerti, kvėpuoja labai dažnai arba girdimas triukšmingas įkvėpimas. Taip pat nedelskite, jei serga kūdikis, vyresnio amžiaus žmogus, nėščioji ar asmuo, turintis nusilpusį imunitetą, širdies ar plaučių ligų.
