Telogeno efluviumas
Telogeno efluviumas yra dažna, dažniausiai laikina, difuzinio plaukų slinkimo forma, kai daugiau plaukų nei įprastai pereina į ramybės fazę ir po kelių savaičių ar mėnesių pradeda slinkti. Nors staigus plaukų retėjimas gali labai gąsdinti, ši būklė dažniausiai nepažeidžia plaukų folikulų negrįžtamai, todėl pašalinus priežastį plaukai palaipsniui atauga. Svarbiausia - nustatyti galimą sukėlusį veiksnį ir atskirti telogeno efluviumą nuo kitų plaukų slinkimo ligų.
Telogeno efluviumas - tai nerandėjanti alopecija, kai plaukai slenka ne lopais, o gana tolygiai visoje galvos odoje. Dažniausiai žmogus pastebi, kad plaukų daugiau lieka ant pagalvės, šukose, duše, ant drabužių, o surišus plaukus uodega atrodo plonesnė.
Norint suprasti šią būklę, svarbu žinoti, kad plaukai auga ciklais. Anageno fazėje plaukas aktyviai auga, katageno fazėje augimas sustoja, o telogeno fazėje plaukas ilsisi ir galiausiai natūraliai iškrenta. Įprastai telogeno fazėje būna apie 5-15 procentų galvos plaukų. Sergant telogeno efluviumu, dėl organizmo patirto streso ar kito veiksnio į telogeno fazę vienu metu pereina gerokai daugiau plaukų. Kadangi telogeno fazė trunka kelis mėnesius, slinkimas dažnai prasideda ne iš karto, o praėjus maždaug 2-3 mėnesiams po provokuojančio įvykio.
Telogeno efluviumas neardo plauko šaknies ir paprastai nesukelia randėjimo. Tai reiškia, kad plaukų folikulai išlieka gyvybingi. Vis dėlto plaukų ataugimas yra lėtas procesas: net sustabdžius slinkimą, matomas tankio pagerėjimas gali užtrukti 6-12 mėnesių, nes plaukai auga vidutiniškai apie 1 centimetrą per mėnesį.
Būklė gali būti ūminė, kai slinkimas trunka trumpiau nei 6 mėnesius, arba lėtinė, kai padidėjęs slinkimas tęsiasi ilgiau. Lėtinis telogeno efluviumas dažniau pasitaiko moterims, tačiau gali varginti bet kokio amžiaus žmones.
- Tolygus, difuzinis plaukų slinkimas visoje galvos odoje.
- Daugiau plaukų nei įprastai šukose, duše, ant pagalvės ar drabužių.
- Sumažėjusi plaukų apimtis, plonesnė kasa ar uodega.
- Plaukų linija dažniausiai išlieka, nėra aiškių plikų lopų.
- Galvos oda paprastai atrodo normali: nėra randų, ryškaus paraudimo ar žvynelių.
- Slinkimas dažnai prasideda staiga, bet praėjus 2-3 mėnesiams po ligos, operacijos, gimdymo, stipraus emocinio streso, dietos ar kito veiksnio.
- Plaukai gali kristi kuokštais plaunant ar šukuojant, tačiau visiškas nuplikimas nebūdingas.
- Kartais žmogus nepamena aiškios priežasties, nes provokuojantis veiksnys gali būti buvęs trumpalaikis arba keli veiksniai susidėjo kartu.
- Aiškiai riboti pliki lopai gali rodyti židininę alopeciją.
- Niežėjimas, skausmas, pleiskanojimas, pūlinukai ar randėjimas gali reikšti uždegiminę ar infekcinę galvos odos ligą.
- Ryškus viršugalvio retėjimas ar platėjantis skyrimas gali būti androgeninės alopecijos požymis.
- Plaukų slinkimas kartu su nuovargiu, svorio pokyčiais, širdies plakimu, šalčio netoleravimu ar menstruacijų sutrikimais gali rodyti sisteminę priežastį.
Telogeno efluviumas atsiranda tuomet, kai organizmas patiria fizinį, hormoninį, metabolinį ar emocinį stresą. Plaukai nėra gyvybiškai būtinas organas, todėl organizmas, susidūręs su apkrova, gali laikinai „sustabdyti“ dalies plaukų augimą.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
• Gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis. Po nėštumo pasikeitus hormonų pusiausvyrai, daug plaukų pereina į telogeno fazę. Slinkimas paprastai prasideda po 2-4 mėnesių ir dažnai sumažėja savaime.
• Karščiavimas, infekcijos ir sunkios ligos. Gripą primenančios infekcijos, COVID-19, plaučių uždegimas ar kitos karščiavimu lydimos ligos gali sukelti intensyvų slinkimą po kelių mėnesių.
• Operacijos, traumos, didelis kraujo netekimas. Organizmo atsistatymas po didelio fizinio streso gali laikinai pakeisti plaukų ciklą.
• Mitybos trūkumai. Geležies stoka, mažas feritino kiekis, baltymų trūkumas, labai mažo kaloringumo dietos, greitas svorio kritimas, valgymo sutrikimai gali būti svarbūs veiksniai.
• Hormoniniai ir endokrininiai sutrikimai. Skydliaukės veiklos sutrikimai, kai kurie hormonų pokyčiai, policistinių kiaušidžių sindromas ar staigūs kontracepcijos pokyčiai gali prisidėti prie slinkimo.
• Vaistai. Kai kuriems žmonėms telogeno efluviumą gali provokuoti retinoidai, kai kurie antidepresantai, antikoaguliantai, beta adrenoblokatoriai, vaistai nuo traukulių, hormoniniai preparatai ar kiti medikamentai. Vaistų nutraukti savarankiškai nereikėtų - būtina pasitarti su gydytoju.
• Ilgalaikis psichologinis stresas. Vien emocinis stresas ne visada būna vienintelė priežastis, tačiau kartu su miego stoka, prastesne mityba ar lėtinėmis ligomis jis gali sustiprinti slinkimą.
• Lėtinės ligos. Autoimuninės ligos, kepenų ar inkstų ligos, uždegiminės žarnyno ligos ir kitos būklės gali veikti plaukų augimą per uždegimą, mitybos trūkumus ar vaistų poveikį.
Telogeno efluviumas dažniausiai nustatomas įvertinus ligos istoriją, plaukų slinkimo pobūdį ir galvos odos būklę. Gydytojas klausia, kada prasidėjo slinkimas, ar buvo karščiavimas, infekcija, gimdymas, operacija, stiprus stresas, svorio kritimas, mitybos pokyčiai, nauji vaistai ar hormonų pokyčiai. Labai svarbu prisiminti ne tik pastarąsias savaites, bet ir 2-4 mėnesius iki slinkimo pradžios.
Apžiūros metu gydytojas vertina, ar plaukai retėja tolygiai, ar yra lopų, uždegimo, pleiskanojimo, randėjimo požymių. Gali būti atliekamas plaukų traukimo testas: švelniai patraukus nedidelę plaukų sruogą, įvertinama, kiek plaukų iškrenta. Sergant aktyviu telogeno efluviumu, testas dažnai būna teigiamas.
Naudinga trichoskopija - galvos odos ir plaukų apžiūra specialiu didinamuoju prietaisu. Ji padeda atskirti telogeno efluviumą nuo androgeninės alopecijos, židininės alopecijos, grybelinės infekcijos ar randėjančių alopecijų.
Pagal situaciją gali būti skiriami kraujo tyrimai:
• bendras kraujo tyrimas;
• feritinas ir geležies apykaitos rodikliai;
• skydliaukės funkcijos tyrimai, pavyzdžiui, TSH ir laisvas T4;
• vitamino D, vitamino B12, folio rūgšties ar cinko tyrimai, jei yra rizikos veiksnių;
• uždegimo rodikliai ar kiti tyrimai, jei įtariama sisteminė liga.
Galvos odos biopsija reikalinga retai, dažniausiai tada, kai diagnozė neaiški, slinkimas užsitęsęs, yra randėjimo, uždegimo požymių arba įtariama kita alopecijos forma.
Telogeno efluviumas gydomas pirmiausia ieškant ir koreguojant priežastį. Jei provokuojantis veiksnys buvo vienkartinis, pavyzdžiui, karščiavimas, operacija ar gimdymas, dažnai pakanka laiko ir palaikomosios priežiūros. Slinkimas paprastai mažėja per kelis mėnesius, tačiau tankio atsistatymas vyksta lėčiau.
Pagrindiniai gydymo principai:
• Priežasties korekcija. Jei nustatoma geležies stoka, skydliaukės sutrikimas, mitybos nepakankamumas ar vaisto poveikis, gydymas nukreipiamas į šiuos veiksnius. Papildus verta vartoti tik tada, kai yra trūkumas arba gydytojas mato aiškią indikaciją.
• Visavertė mityba. Plaukams reikia pakankamai baltymų, geležies, cinko, vitaminų ir energijos. Griežtos dietos, „detoksikacijos“ programos ir greitas svorio metimas gali slinkimą pratęsti.
• Švelni plaukų priežiūra. Rekomenduojama vengti stipraus tempimo, labai standžių šukuosenų, agresyvaus cheminio apdorojimo, dažnos aukštos temperatūros formavimo. Plaukų plovimas nesukelia ligos - jis tik pašalina jau atsiskyrusius telogeno plaukus, todėl plauti galvą galima įprastu dažniu.
• Minoksidilis. Kai kuriais atvejais, ypač jei telogeno efluviumas užsitęsia arba kartu yra androgeninės alopecijos požymių, gydytojas gali rekomenduoti vietinį minoksidilį. Jis netinka visiems ir gali turėti šalutinių poveikių, todėl geriausia dėl jo pasitarti su dermatologu.
• Streso, miego ir bendros sveikatos gerinimas. Tai nėra greitas „vaistas nuo plaukų slinkimo“, tačiau pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų kontrolė ir psichologinė pagalba padeda organizmui grįžti į pusiausvyrą.
Svarbu žinoti, kad stebuklingų priemonių, kurios per kelias savaites grąžintų plaukų tankį, nėra. Net sėkmingai pašalinus priežastį, nauji plaukai iš pradžių būna trumpi ir matomi tik atidžiai apžiūrėjus. Kantrybė čia yra gydymo dalis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei plaukų slinkimas yra staigus, gausus, trunka ilgiau nei 2-3 mėnesius arba kelia didelį nerimą. Dermatologas ar šeimos gydytojas gali padėti nustatyti, ar tai tikrai telogeno efluviumas, ir ar nėra kitų sveikatos problemų.
Skubiau pasikonsultuokite, jei:
• atsiranda aiškūs pliki lopai;
• galvos oda parausta, skauda, niežti, pleiskanoja, šlapiuoja ar atsiranda pūlinukų;
• matote randėjimą ar blizgius odos plotus be plaukų;
• plaukai slenka kartu su antakių, blakstienų ar kūno plaukų netekimu;
• yra ryškus nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, svorio kritimas, karščiavimas, širdies plakimas ar menstruacijų sutrikimai;
• slinkimas prasidėjo pradėjus naują vaistą;
• esate nėščia, neseniai gimdėte arba žindote ir slinkimas labai intensyvus;
• plaukų slinkimas stipriai veikia savijautą, pasitikėjimą savimi ar sukelia nuolatinį nerimą.
Nors telogeno efluviumas dažniausiai yra grįžtamas, nereikia laukti, kol būklė taps emociškai išsekinti. Ankstyvas įvertinimas padeda greičiau rasti priežastį, išvengti nereikalingų priemonių ir ramiau stebėti plaukų atsistatymą.
