Subserozinė mioma
Subserozinė mioma yra dažniausiai pasitaikantis gerybinis gimdos auglys, kuris išauga išoriniame gimdos paviršiuje, po serozine danga. Nors daugeliu atvejų ji nesukelia simptomų, tačiau augdama gali spausti aplinkinius organus ir sukelti įvairių nemalonių pojūčių. Laiku atpažinus šią būklę galima išvengti komplikacijų ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Subserozinė mioma (lot. myoma subserosum) - tai gerybinis gimdos raumeninio sluoksnio (miometriumo) auglys, kuris vystosi po išorine gimdos danga (serozine membrana) ir dažnai išauga į pilvo ertmę. Skirtingai nuo kitų miomų tipų, ši mioma gali būti koteliu pritvirtinta prie gimdos sienelės. Kadangi ji auga į išorę, ji dažniausiai nepažeidžia gimdos ertmės, todėl retai sukelia kraujavimą. Tačiau didėjantis mazgas gali spausti šlapimo pūslę, tiesiąją žarną ar kitus dubens organus, sukeldamas diskomfortą ir funkcinius sutrikimus. Subserozinės miomos dažniausiai būna daugybinės ir gali labai skirtis dydžiu - nuo kelių milimetrų iki kelių kilogramų.
- Pilvo apačios sunkumo ar spaudimo jausmas
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba nugaroje
- Dažnas šlapinimasis dėl spaudimo šlapimo pūslei
- Vidurių užkietėjimas ar skausmas tuštinimosi metu
- Pilvo pūtimas ar matomas padidėjęs pilvas (jei mioma didelė)
- Skausmas lytinių santykių metu
- Kojos tinimas ar skausmas, jei mioma spaudžia kraujagysles
- Nevaisingumas (jei mioma deformuoja kiaušintakius ar gimdą)
Tiksli subserozinės miomos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau žinoma, kad jos atsiradimui įtakos turi hormoniniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra: moteriški lytiniai hormonai (estrogenas ir progesteronas), kurie skatina miomų augimą; amžius - dažniausiai pasireiškia 30-50 metų moterims; paveldimumas - jei artimi giminaičiai turėjo miomų, rizika didesnė; rasė - juodaodės moterys dažniau serga; nutukimas, aukštas kraujospūdis, vitaminų D trūkumas. Taip pat manoma, kad mityboje gausu raudonos mėsos ir mažai daržovių gali didinti riziką. Miomos nėra piktybinės, tačiau gali sparčiai augti nėštumo metu dėl padidėjusio hormonų kiekio.
Dažniausiai subserozinė mioma nustatoma atsitiktinai atliekant dubens echoskopiją (ultragarsą). Gydytojas gali įtarti miomą ir apžiūros metu, jei jaučia gumbuotą gimdą. Diagnozei patvirtinti ir miomos dydžiui, skaičiui bei augimo krypčiai įvertinti atliekami šie tyrimai: transvaginalinis arba pilvo ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri suteikia detalesnį vaizdą, arba histeroskopija, jei įtariama, kad mioma veikia ir gimdos ertmę. Retais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT), tačiau ji nėra pirmos eilės tyrimas. Diagnostika yra paprasta, neskausminga ir leidžia tiksliai įvertinti situaciją.
Subserozinės miomos gydymas priklauso nuo jos dydžio, simptomų, paciento amžiaus ir noro pastoti. Jei mioma maža ir nesukelia simptomų, dažniausiai rekomenduojama aktyvi stebėsena - reguliarūs ultragarsiniai tyrimai. Medikamentinis gydymas apima hormoninius preparatus (pvz., gonadotropiną atpalaiduojančio hormono agonistus), kurie laikinai mažina miomą, tačiau jų šalutinis poveikis gali būti reikšmingas. Chirurginis gydymas yra efektyviausias: miomektomija (miomos pašalinimas išsaugant gimdą) tinka moterims, planuojančioms nėštumą; gimdos arterijų embolizacija - minimaliai invazyvi procedūra, blokuojanti miomos kraujotaką; arba histerektomija (visos gimdos pašalinimas) - kai simptomai sunkūs ir moteris nebeplanuoja nėštumo. Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas, gali padėti sumažinti simptomus, tačiau neišgydo miomos.
Nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus: stiprus arba nuolatinis skausmas apatinėje pilvo dalyje; gausus arba nereguliarus kraujavimas iš makšties; staigus pilvo padidėjimas arba gumbuotas darinys pilvo apačioje; šlapinimosi sunkumai arba šlapimo nelaikymas; ilgalaikis vidurių užkietėjimas; skausmas lytinių santykių metu. Taip pat būtina apsilankyti pas gydytoją, jei planuojate nėštumą ir žinote, kad turite miomą, arba jei mioma diagnozuota anksčiau, bet jaučiate naujų simptomų. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda staigus, aštrus pilvo skausmas, karščiavimas arba gausus kraujavimas - tai gali reikšti miomos komplikacijas (pvz., kotelio sukimąsi ar nekrozę).
