Strijos
Strijos - tai odos ruoželiai, atsirandantys tada, kai oda per trumpą laiką stipriai išsitempia arba pasikeičia jos atraminių skaidulų struktūra. Jos nėra pavojingos gyvybei ir dažniausiai nesukelia fizinių sveikatos sutrikimų, tačiau daugeliui žmonių kelia estetinį diskomfortą ar nerimą dėl kūno pokyčių. Svarbu žinoti, kad strijos yra labai dažnos, o jų atsiradimas nereiškia prastos higienos ar netinkamos odos priežiūros.
Strijos yra linijiniai odos pakitimai, mediciniškai vadinami striae distensae. Jos susiformuoja tuomet, kai pažeidžiamas vidurinis odos sluoksnis - derma. Būtent dermoje yra kolageno ir elastino skaidulos, kurios suteikia odai tvirtumo, elastingumo ir gebėjimo prisitaikyti prie kūno formos pokyčių.
Kai oda tempiama greičiau, nei spėja prisitaikyti, kolageno ir elastino skaidulos gali įtrūkti arba persitvarkyti netolygiai. Iš pradžių toje vietoje atsiranda rausvi, violetiniai, melsvi ar tamsesni ruoželiai. Ši ankstyva stadija vadinama aktyvia - tuomet strijose dar vyksta kraujotakos ir uždegiminiai procesai. Laikui bėgant spalva šviesėja, ruoželiai tampa balzgani, sidabriški, šiek tiek įdubę ar blizgūs.
Dažniausiai strijos atsiranda vietose, kur oda patiria didžiausią tempimą: ant pilvo, šlaunų, sėdmenų, krūtų, klubų, žastų, nugaros apatinės dalies. Paaugliams jos gali atsirasti augimo šuolių metu, nėštumo laikotarpiu - ant pilvo ir krūtų, o sportuojantiems žmonėms - tose vietose, kur greitai didėja raumenų masė.
Strijos nėra randai klasikine prasme, tačiau jų struktūra panaši į randinį audinį: oda toje vietoje yra plonesnė, mažiau elastinga, joje pakitęs kolageno išsidėstymas. Visiškai išnykti jos paprastai negali, bet anksti pradėjus tinkamą priežiūrą ar gydymą, jų spalvą, gylį ir matomumą dažnai galima sumažinti.
- Ant odos atsiranda rausvi, violetiniai, raudoni, melsvi arba rusvi ruoželiai.
- Ruoželiai gali būti šiek tiek iškilę arba jautresni liečiant.
- Kartais jaučiamas lengvas niežėjimas, tempimas ar perštėjimas.
- Oda toje vietoje gali atrodyti plonesnė, labiau blizganti.
- Strijos dažnai išsidėsto lygiagrečiomis linijomis, ypač ant pilvo, šlaunų, klubų ar krūtų.
- Strijos palaipsniui pašviesėja ir tampa baltos, sidabriškos arba perlamutrinės.
- Ruoželiai gali būti šiek tiek įdubę, tarsi negilūs grioveliai odoje.
- Niežėjimas ar jautrumas dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta.
- Įdegus aplinkinei odai, strijos gali tapti labiau pastebimos, nes jos paprastai įdega silpniau.
- Ilgainiui strijų paviršius tampa lygesnis, tačiau jų kontūrai gali išlikti matomi.
- Pilvo srityje, ypač nėštumo metu arba po greito svorio didėjimo.
- Ant šlaunų ir klubų, kai keičiasi kūno apimtys.
- Ant sėdmenų, ypač paauglystėje ar priaugus svorio.
- Ant krūtų, kai jos greitai padidėja nėštumo, žindymo ar brendimo metu.
- Ant žastų ir pečių, kai sparčiai auga raumenų masė.
- Apatinėje nugaros dalyje, ypač paaugliams berniukams augimo šuolių metu.
Pagrindinė strijų priežastis - per greitas odos tempimas ir sumažėjęs jos elastingumas. Tačiau vien tempimo ne visada pakanka. Didelę reikšmę turi hormonai, genetinis polinkis, odos struktūra ir bendros organizmo būklės.
Dažniausios situacijos, kai atsiranda strijos:
• Nėštumas. Augant pilvui ir krūtims, oda tempiama, o hormoniniai pokyčiai gali silpninti kolageno skaidulas. Dėl to strijos nėštumo metu yra labai dažnos.
• Paauglystė. Greitas ūgio, svorio ar kūno formų pasikeitimas gali lemti strijų atsiradimą net visiškai sveikiems paaugliams.
• Greitas svorio didėjimas. Kai kūno apimtys didėja per trumpą laiką, oda ne visada spėja prisitaikyti.
• Staigus svorio mažėjimas. Nors strijos dažniau siejamos su tempimu, numetus daug svorio jos gali tapti labiau matomos, nes oda praranda stangrumą.
• Intensyvus raumenų auginimas. Kultūrizmas ar labai aktyvios jėgos treniruotės, kai raumenys greitai didėja, gali sukelti strijas ant pečių, krūtinės, žastų ar šlaunų.
• Genetinis polinkis. Jei strijų turėjo mama, tėvas, broliai ar seserys, tikimybė jų turėti gali būti didesnė. Paveldimumas lemia odos elastingumą, kolageno savybes ir reakciją į tempimą.
• Hormoniniai veiksniai. Kortizolis - antinksčių gaminamas hormonas - gali silpninti odos jungiamąjį audinį. Dėl to strijos dažnesnės esant Kušingo sindromui ar ilgai vartojant gliukokortikoidus.
• Vaistai. Ilgalaikis tepamųjų ar geriamųjų kortikosteroidų vartojimas gali ploninti odą ir didinti strijų riziką. Ypač atsargiai reikėtų naudoti stiprius hormoninius tepalus dideliuose odos plotuose.
• Kai kurios ligos. Strijos gali būti ryškesnės sergant jungiamojo audinio ligomis, pavyzdžiui, Marfano sindromu ar Ehlers-Danlos sindromu, kai pakinta kolageno struktūra.
Svarbu pabrėžti: strijos neatsiranda todėl, kad žmogus nepakankamai prižiūri odą. Drėkinimas gali padėti palaikyti odos komfortą, tačiau ne visada apsaugo nuo strijų, jei veikia stiprūs hormoniniai ar genetiniai veiksniai.
Dažniausiai strijos nustatomos apžiūros metu. Gydytojui dermatologui ar šeimos gydytojui paprastai pakanka įvertinti odos išvaizdą, ruoželių spalvą, gylį, išsidėstymą ir paciento gyvenimo aplinkybes - nėštumą, svorio pokyčius, sportą, vartojamus vaistus.
Konsultacijos metu gydytojas gali paklausti:
• kada strijos atsirado;
• ar jos greitai plinta;
• ar buvo staigus svorio pokytis;
• ar vartojami kortikosteroidai tabletėmis, injekcijomis, inhaliacijomis ar tepalais;
• ar yra mėlynių, odos plonėjimo, raumenų silpnumo, padidėjusio kraujospūdžio;
• ar šeimoje yra panašių odos ar jungiamojo audinio ypatumų.
Įprastos strijos papildomų tyrimų nereikalauja. Tačiau jei jos atsiranda staiga, yra labai plačios, tamsiai violetinės, netipinėse vietose arba kartu pasireiškia kiti simptomai, gydytojas gali paskirti tyrimus galimai hormoninei ar sisteminei priežasčiai įvertinti.
Gali būti atliekami:
• kraujo tyrimai - gliukozės, lipidų, uždegimo rodiklių, bendros sveikatos būklei įvertinti;
• hormonų tyrimai - kortizolio koncentracija kraujyje, šlapime ar seilėse, jei įtariamas Kušingo sindromas;
• AKTH tyrimas, kai reikia įvertinti antinksčių ir hipofizės veiklą;
• odos apžiūra dermatoskopu, jei reikia atskirti strijas nuo kitų odos pakitimų;
• retais atvejais - pilvo organų echoskopija, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, jei įtariama endokrininė liga.
Strijas svarbu atskirti nuo kitų būklių: odos randų, linijinių įtrūkimų, uždegiminių odos ligų, kraujosruvų ar infekcinių pažeidimų. Jei kyla abejonių, geriausia pasitarti su dermatologu.
Strijų gydymas priklauso nuo jų amžiaus, spalvos, gylio, odos tipo ir žmogaus lūkesčių. Visiškai panaikinti strijas sunku, tačiau galima sumažinti jų matomumą, pagerinti odos tekstūrą ir spalvos vientisumą. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami tada, kai gydymas pradedamas ankstyvoje stadijoje, kol strijos dar rausvos ar violetinės.
Odos priežiūra namuose gali padėti sumažinti tempimo jausmą ir pagerinti odos būklę. Rekomenduojama reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus ar losjonus su glicerinu, hialurono rūgštimi, keramidu, šlapalu mažomis koncentracijomis, pantenoliu. Šios priemonės nepanaikina strijų, bet stiprina odos barjerą ir mažina sausumą bei niežėjimą.
Kai kuriais atvejais gali būti taikomos veikliosios medžiagos:
• Retinoidai. Tretinoino ar kitų retinoidų preparatai gali skatinti kolageno gamybą ir pagerinti ankstyvų strijų išvaizdą. Jie netinka nėštumo ir žindymo metu, todėl būtina gydytojo konsultacija.
• Rūgštys ir švelnūs šveitikliai. Glikolio rūgštis ar kitos alfa hidroksi rūgštys gali padėti atnaujinti paviršinį odos sluoksnį, tačiau jautriai odai gali sukelti sudirginimą.
• Priemonės su centella asiatica, peptidais ar vitaminu C. Kai kuriems žmonėms jos pagerina odos elastingumo pojūtį, nors poveikis strijoms paprastai būna ribotas.
Dermatologinės procedūros dažnai duoda ryškesnį rezultatą nei vien kremai. Gydytojas gali pasiūlyti:
• Frakcinį lazerį. Jis skatina kolageno persitvarkymą ir gali pagerinti tiek naujų, tiek senesnių strijų tekstūrą.
• Impulsinės šviesos ar kraujagyslinius lazerius. Jie ypač tinka raudonoms ar violetinėms strijoms, nes mažina paraudimą.
• Mikroadatinę terapiją. Smulkios adatėlės kontroliuotai dirgina odą ir skatina gijimo procesus bei kolageno gamybą.
• Radijo dažnio procedūras. Jos gali būti derinamos su mikroadatine terapija, siekiant pagerinti odos stangrumą.
• Cheminius šveitimus. Jie gali švelniai pagerinti odos paviršių, tačiau turi būti parenkami pagal odos tipą.
• Mikrodermabraziją. Ši procedūra labiau veikia paviršinį odos sluoksnį, todėl paprastai tinka kaip pagalbinė priemonė.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios. Vertėtų stengtis vengti labai staigių svorio pokyčių, pasirūpinti pakankamu baltymų kiekiu maiste, gauti vitaminų C, D, cinko, gerti pakankamai vandens. Sportas padeda palaikyti raumenų tonusą ir bendrą odos išvaizdą, tačiau raumenų masę geriau auginti palaipsniui.
Nėštumo metu saugiausia rinktis švelnų drėkinimą, odos komfortą gerinančias priemones ir pasitarti su gydytoju prieš naudojant aktyvius ingredientus. Retinoidai nėštumo metu netinka. Po gimdymo dalis strijų natūraliai pašviesėja per kelis mėnesius.
Daugeliu atvejų strijos nėra pavojingos ir dėl jų nebūtina skubiai kreiptis į gydytoją. Vis dėlto konsultacija naudinga, jei norite aptarti gydymo galimybes, strijos kelia stiprų emocinį diskomfortą arba jos atsirado neįprastomis aplinkybėmis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
• strijos atsirado staiga ir labai greitai plinta;
• jos yra plačios, ryškiai violetinės, skausmingos ar neįprastai gilios;
• kartu lengvai atsiranda mėlynių, oda tapo labai plona;
• jaučiate raumenų silpnumą, nuovargį, didėja kraujospūdis ar cukraus kiekis kraujyje;
• veidas tapo apvalesnis, padidėjo pilvo apimtis, o galūnės santykinai suplonėjo;
• ilgai vartojate kortikosteroidus arba stiprius hormoninius tepalus;
• strijos atsirado vaikui iki brendimo pradžios;
• odos ruoželiai kraujuoja, šlapiuoja, pūliuoja arba aplink juos atsiranda stiprus paraudimas.
Skubios pagalbos paprastai nereikia, nebent odos pakitimai susiję su stipriu skausmu, infekcijos požymiais, karščiavimu ar greitai blogėjančia bendra savijauta.
Jei strijos veikia savivertę, trukdo jaustis patogiai savo kūne ar kelia nerimą dėl intymaus gyvenimo, apie tai taip pat verta pasikalbėti su gydytoju. Tai nėra tuštybė - kūno pokyčiai gali turėti realią emocinę įtaką. Dermatologas gali padėti pasirinkti realistišką, saugų ir individualiai tinkamą planą.
