Stiklakūnio kraujavimas
Stiklakūnio kraujavimas - tai būklė, kai kraujas patenka į akies viduje esantį skaidrų gelį, vadinamą stiklakūniu, ir staiga pablogina regėjimą. Dažniausiai žmogus pastebi plaukiojančias dėmes, tamsius šešėlius, voratinklius ar net staigų regėjimo aptemimą viena akimi. Nors pats kraujas akyje ne visada reiškia negrįžtamą žalą, jo priežastis gali būti rimta, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis į akių gydytoją.
Stiklakūnis yra skaidri, želė konsistencijos medžiaga, užpildanti didžiąją akies obuolio dalį tarp lęšiuko ir tinklainės. Sveikoje akyje stiklakūnis praleidžia šviesą iki tinklainės, todėl vaizdas formuojamas aiškiai. Kai į stiklakūnį patenka kraujo, šviesos kelias sutrinka - žmogus pradeda matyti plaukiojančius drumstulius, tamsias dėmes, rūką ar beveik visišką regėjimo užtemimą.
Stiklakūnio kraujavimas nėra savarankiška liga siaurąja prasme - tai požymis, kad akyje įvyko kraujagyslės plyšimas arba kraujas pateko iš pažeistų tinklainės, gyslainės ar naujai susiformavusių trapių kraujagyslių. Dažniausiai kraujavimo šaltinis yra tinklainė - labai plonas, šviesai jautrus audinys akies dugne. Tinklainė atsakinga už vaizdo priėmimą ir perdavimą regos nervu į smegenis.
Kraujavimas gali būti nedidelis, kai matomi tik keli juodi taškeliai ar siūlai, arba gausus, kai žmogus mato tik šviesą ir tamsą. Kartais kraujas nusėda apatinėje stiklakūnio dalyje, todėl regėjimas gali būti geresnis ryte ar tam tikroje galvos padėtyje. Vis dėlto pagal simptomų stiprumą ne visada galima spręsti apie priežasties pavojingumą. Net nedidelis kraujavimas gali lydėti tinklainės plyšį, kuris negydomas gali pereiti į tinklainės atšoką.
Stiklakūnio kraujavimas dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, sergant cukriniu diabetu, po akių traumų, esant tinklainės kraujagyslių ligoms ar vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Kai kuriais atvejais kraujas per kelias savaites ar mėnesius rezorbuojasi savaime, tačiau gydymo taktika visada priklauso nuo to, kodėl kraujavimas įvyko.
- Staiga atsiradę plaukiojantys taškeliai, dėmelės, siūlai ar voratinklio pavidalo šešėliai regėjimo lauke.
- Tamsūs arba rausvai rudi drumstuliai, kurie juda kartu su akies judesiais.
- Regėjimo aptemimas, tarsi žiūrėtumėte pro dūmus, rūką ar nešvarų stiklą.
- Staigus vienos akies regėjimo pablogėjimas - nuo nedidelio neryškumo iki beveik visiško vaizdo praradimo.
- Sunkumas skaityti, atpažinti veidus, vairuoti ar atlikti darbus, kuriems reikia tikslaus matymo.
- Simptomai dažniausiai būna neskausmingi, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būklė nėra rimta.
- Šviesos blyksniai, žaibai ar kibirkščiavimas akies krašte, ypač tamsoje.
- Staiga padaugėję plaukiojantys drumstuliai.
- Užuolaidos, šešėlio ar tamsios sienos pojūtis iš vienos regėjimo lauko pusės.
- Palaipsniui arba staiga siaurėjantis regėjimo laukas.
- Iškraipytas vaizdas, linijų kreivumas, centrinio matymo sutrikimas.
- Nedidelis kraujavimas gali palengva šviesėti - drumstuliai tampa mažiau ryškūs, nusėda žemyn arba išsiskaido.
- Gausus kraujavimas gali ilgai trukdyti apžiūrėti tinklainę ir apsunkinti tikslios priežasties nustatymą.
- Jei kraujavimas kartojasi, regėjimas gali blogėti bangomis: pagerėja, vėliau vėl staiga aptemsta.
- Sergant diabetine retinopatija, kraujavimas gali atsirasti po fizinio krūvio, kosulio, staigesnio pasilenkimo, bet dažnai įvyksta ir be aiškaus provokuojančio veiksnio.
Stiklakūnio kraujavimas atsiranda tada, kai kraujas iš pažeistos kraujagyslės patenka į stiklakūnio ertmę. Dažniausios priežastys susijusios su tinklainės kraujagyslėmis arba mechaniniu tinklainės pažeidimu.
Viena svarbiausių priežasčių yra diabetinė retinopatija. Ilgai sergant cukriniu diabetu, ypač jei gliukozės kiekis kraujyje dažnai būna padidėjęs, smulkios tinklainės kraujagyslės pažeidžiamos. Dėl deguonies trūkumo tinklainėje gali pradėti augti naujos kraujagyslės. Jos būna trapios, netaisyklingos ir lengvai plyšta, todėl kraujas patenka į stiklakūnį. Tai vadinama proliferacine diabetine retinopatija.
Kita dažna priežastis - užpakalinis stiklakūnio atsiskyrimas. Su amžiumi stiklakūnis skystėja ir traukiasi nuo tinklainės. Daugeliui žmonių tai yra natūralus procesas, tačiau kartais stiklakūnis tempia tinklainę taip stipriai, kad plyšta tinklainės kraujagyslė arba susidaro tinklainės plyšys. Tokiu atveju kraujavimą dažnai lydi šviesos blyksniai ir staigus drumstulių padaugėjimas.
Stiklakūnio kraujavimas gali atsirasti ir dėl tinklainės venos okliuzijos, kai sutrinka kraujo nutekėjimas iš tinklainės venų. Kraujagyslės tampa pilnakraujės, praleidžia skystį ir kraują, vėliau gali formuotis naujos trapios kraujagyslės. Riziką didina aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, glaukoma.
Traumos taip pat yra svarbi priežastis. Smūgis į akį, prasiskverbiantis sužalojimas, galvos trauma ar staigus spaudimo pokytis gali pažeisti akies kraujagysles, tinklainę ar gyslainę. Jaunesniems žmonėms trauma yra viena dažnesnių kraujavimo į stiklakūnį priežasčių.
Rečiau Stiklakūnio kraujavimas susijęs su amžine geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės arterijų aneurizmomis, akių uždegimais, navikais, kraujo ligomis, kraujo krešėjimo sutrikimais ar labai staigiu spaudimo padidėjimu galvos srityje. Kraujavimas į stiklakūnį gali pasireikšti ir po staigaus kraujavimo smegenyse ar po voratinkliniu smegenų dangalu - tai vadinama Tersono sindromu.
Riziką didina vyresnis amžius, trumparegystė, ankstesni tinklainės plyšiai ar atšoka, akių operacijos, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, rūkymas, kraują skystinančių vaistų vartojimas. Svarbu žinoti: antikoaguliantai ar antiagregantai dažniausiai nėra vienintelė priežastis, bet jie gali sustiprinti kraujavimą, jei akyje jau yra pažeista kraujagyslė.
Įtarus Stiklakūnio kraujavimas, reikalinga akių gydytojo apžiūra, dažniausiai skubos tvarka. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasidėjo simptomai, ar jie atsirado staiga, ar buvo šviesos blyksnių, traumos, skausmo, ar žmogus serga cukriniu diabetu, hipertenzija, ar vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
Atliekamas regėjimo aštrumo įvertinimas - nustatoma, kiek žmogus mato kiekviena akimi. Matuojamas akispūdis, nes kai kurios būklės gali būti susijusios su padidėjusiu akispūdžiu arba antrine glaukoma. Priekinė akies dalis apžiūrima plyšine lempa, leidžiančia įvertinti rageną, priekinę kamerą, lęšiuką ir kraujo ar uždegimo požymius.
Labai svarbi yra akių dugno apžiūra išplėtus vyzdį. Lašinami vyzdį plečiantys lašai, po kurių gydytojas specialiais lęšiais apžiūri stiklakūnį, tinklainę ir regos nervą. Jei kraujavimas nedidelis, galima matyti kraujavimo šaltinį, tinklainės plyšį, diabetinės retinopatijos požymius ar kraujagyslių okliuziją.
Jeigu kraujo stiklakūnyje daug ir tinklainės apžiūrėti neįmanoma, atliekamas akies ultragarsinis tyrimas, dažniausiai B skenavimas. Šis tyrimas padeda įvertinti, ar nėra tinklainės atšokos, stambių plyšių, akies viduje esančio svetimkūnio, naviko ar kitų struktūrinių pakitimų. Ultragarsas yra ypač svarbus po traumų ir tais atvejais, kai regėjimas smarkiai aptemęs.
Kai kraujas praskaidrėja arba jei apžiūra įmanoma, gali būti atliekama optinė koherentinė tomografija. Šis tyrimas sluoksnis po sluoksnio parodo tinklainę, ypač geltonąją dėmę, todėl padeda nustatyti paburkimą, trauką, membranas ar kitus pokyčius, turinčius įtakos centriniam matymui. Fluoresceino angiografija arba optinės koherentinės tomografijos angiografija gali būti naudojama tinklainės kraujagyslių būklei, naujų kraujagyslių augimui ir kraujotakos sutrikimams įvertinti.
Kai įtariamos bendros organizmo ligos, gali būti skiriami kraujo tyrimai: gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, lipidograma, bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, uždegimo žymenys. Po traumos, esant galvos skausmui, neurologiniams simptomams ar įtarus svetimkūnį, gali prireikti kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos, tačiau dėl metalinio svetimkūnio galimybės tyrimo pasirinkimą turi nuspręsti gydytojas.
Svarbiausias diagnostikos tikslas - ne tik patvirtinti, kad kraujo yra stiklakūnyje, bet ir rasti priežastį. Nuo jos priklauso, ar pakaks stebėjimo, ar reikalingas lazerinis gydymas, injekcijos į akį, operacija ar skubi tinklainės pagalba.
Stiklakūnio kraujavimas gydomas atsižvelgiant į kraujavimo kiekį, priežastį, regėjimo sutrikimo sunkumą ir tinklainės būklę. Vieno visiems tinkamo gydymo nėra. Kartais pakanka stebėti, o kartais reikia skubios operacijos.
Jeigu kraujavimas nedidelis, tinklainė prigludusi ir nėra pavojingo plyšio, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą. Kraujas stiklakūnyje rezorbuojasi lėtai - per kelias savaites ar mėnesius. Šiuo laikotarpiu patariama vengti stipraus fizinio krūvio, sunkaus kilnojimo, staigių judesių ir situacijų, kurios gali skatinti pakartotinį kraujavimą. Miegant gali būti rekomenduojama laikyti galvą šiek tiek pakeltą, kad kraujas nusėstų žemiau regėjimo ašies.
Labai svarbu savarankiškai nenutraukti kraują skystinančių vaistų. Jei vartojate varfariną, tiesioginius geriamuosius antikoaguliantus, aspiriną, klopidogrelį ar kitus panašius vaistus, dėl jų koregavimo turi spręsti gydytojas, įvertinęs ir akių, ir širdies bei kraujagyslių riziką.
Jeigu nustatomas tinklainės plyšys, dažnai taikomas lazerinis gydymas arba krioterapija. Lazeriu aplink plyšį suformuojami randeliai, kurie padeda pritvirtinti tinklainę ir sumažina atšokos riziką. Tai ypač svarbu, kai kraujavimą lydi šviesos blyksniai ir nauji drumstuliai.
Sergant proliferacine diabetine retinopatija ar esant naujų kraujagyslių augimui, dažnai taikoma tinklainės lazerinė fotokoaguliacija. Ji sumažina deguonies stokos sukeltą signalą auginti naujas trapias kraujagysles ir padeda mažinti pasikartojančio kraujavimo riziką. Taip pat gali būti skiriamos vaistų injekcijos į stiklakūnį, dažniausiai anti-VEGF grupės preparatai. Jie slopina naujų kraujagyslių augimą ir gali padėti paruošti akį operacijai arba sumažinti kraujavimo kartojimąsi.
Jeigu kraujavimas gausus, ilgai neišnyksta, kartojasi, trukdo įvertinti tinklainę arba įtariama tinklainės atšoka, gali būti atliekama vitrektomija. Tai mikrochirurginė operacija, kurios metu pašalinamas kraujuotas stiklakūnis, apžiūrima ir gydoma tinklainė, atliekamas lazeris, pašalinamos traukiančios membranos. Kartais į akį įleidžiama dujų arba silikono aliejaus, kad tinklainė būtų prilaikoma, kol gyja. Po tokios operacijos gali reikėti laikytis tam tikros galvos padėties, lašinti paskirtus vaistus ir laikinai nevairuoti ar neskristi lėktuvu, jei akyje yra dujų burbulas.
Kartu būtina gydyti bendras ligas: gerinti cukrinio diabeto kontrolę, reguliuoti kraujospūdį, cholesterolį, mesti rūkyti. Tai nėra vien papildomos priemonės - jos tiesiogiai mažina naujų kraujavimų, tinklainės pažeidimo ir regėjimo praradimo riziką.
Į akių gydytoją reikia kreiptis tą pačią dieną arba kuo skubiau, jei staiga atsirado naujų plaukiojančių drumstulių, tamsių dėmių, voratinklių ar regėjimas viena akimi aptemo. Net jei nėra skausmo, priežastis gali būti tinklainės plyšys arba prasidedanti tinklainės atšoka.
Skubi pagalba ypač reikalinga, jei atsiranda šviesos blyksniai, regėjimo lauke matote tamsią užuolaidą, šešėlį ar regėjimas blogėja valandomis. Taip pat nedelskite po akies ar galvos traumos, jei akyje atsirado kraujavimo požymių, matymas tapo neryškus, atsirado dvejinimasis, stiprus skausmas ar pykinimas.
Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, jei regėjimo sutrikimą lydi stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, kalbos, veido, rankos ar kojos silpnumas, koordinacijos sutrikimas. Tokie simptomai gali rodyti ne tik akių, bet ir neurologinę problemą.
Sergantiems cukriniu diabetu, ypač jei jau nustatyta diabetinė retinopatija, bet koks staigus regėjimo pokytis turi būti vertinamas rimtai. Reguliarūs profilaktiniai akių dugno tyrimai padeda pastebėti pavojingus pokyčius dar iki kraujavimo, tačiau atsiradus simptomams laukti planinio vizito nereikėtų.
Jei Stiklakūnio kraujavimas jau diagnozuotas ir pasirinktas stebėjimas, kreipkitės anksčiau nei numatyta, jeigu regėjimas staiga dar labiau pablogėjo, atsirado nauji blyksniai, šešėlis, skausmas ar pykinimas. Geriau pasitikrinti per anksti, negu praleisti būklę, kai regėjimą dar galima išsaugoti.
