Stazinis dermatitas
Stazinis dermatitas - tai lėtinis odos uždegimas, dažniausiai atsirandantis blauzdose dėl sutrikusios veninės kraujotakos. Kai kraujas kojų venose užsistovi, didėja spaudimas audiniuose, oda tampa jautri, parausta, niežti, pleiskanoja, o ilgainiui gali atsirasti žaizdų. Laiku atpažinus šią būklę ir gydant ne tik odą, bet ir venų nepakankamumą, galima sumažinti paūmėjimus ir išvengti rimtų komplikacijų.
Stazinis dermatitas yra odos liga, susijusi su lėtiniu venų nepakankamumu. Dažniausiai jis pažeidžia apatines kojas - ypač kulkšnių, blauzdų ir blauzdų apatinės dalies odą. Ši vieta nukenčia todėl, kad kojų venoms tenka dirbti prieš gravitaciją: jos turi grąžinti kraują iš kojų atgal į širdį.
Sveikose venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Kai šie vožtuvai susilpnėja arba venos išsiplečia, dalis kraujo užsilaiko kojose. Dėl to padidėja spaudimas venose, skystis pradeda skverbtis į aplinkinius audinius, atsiranda patinimas, o oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.
Ilgainiui tokia oda tampa plonesnė, sausesnė, lengviau pažeidžiama. Organizmas reaguoja uždegimu: atsiranda paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas, kartais šlapiavimas. Dėl iš kraujo ląstelių išsiskiriančio geležies pigmento oda gali patamsėti, įgauti rudą ar rusvai violetinį atspalvį. Pažengus ligai gali formuotis veninės opos - sunkiai gyjančios žaizdos, dažniausiai ties kulkšnimis.
Svarbu suprasti, kad stazinis dermatitas nėra vien tik „odos problema“. Tepalai gali sumažinti uždegimą ir niežėjimą, tačiau pagrindinė priežastis dažnai yra veninės kraujotakos sutrikimas. Todėl gydymas paprastai apima ir odos priežiūrą, ir priemones, gerinančias kraujo bei skysčių nutekėjimą iš kojų.
- Kojų, ypač kulkšnių ir blauzdų, patinimas, stiprėjantis dienos pabaigoje ar ilgiau pastovėjus.
- Sunkumo, tempimo ar maudimo pojūtis kojose.
- Odos niežėjimas, sausumas, pleiskanojimas.
- Neryškus paraudimas arba odos jautrumas blauzdų srityje.
- Išsiplėtusios paviršinės venos ar venų varikozė.
- Rausvos, rusvos ar violetinės dėmės apatinėse blauzdų dalyse.
- Odos sustorėjimas, sukietėjimas, šiurkštumas.
- Smulkūs įtrūkimai, šlapiavimas ar šašeliai.
- Stiprus niežėjimas, dėl kurio norisi kasytis, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą.
- Odos blizgumas arba įtemptos, patinusios odos pojūtis.
- Ilgai negyjančios žaizdos, dažniausiai ties vidine kulkšnies puse.
- Skausmingos veninės opos, iš kurių gali skirtis skystis.
- Ryškus odos patamsėjimas dėl hemosiderino sankaupų.
- Odos ir poodžio sukietėjimas, kai blauzda įgauna tarsi „apversto šampano butelio“ formą.
- Dažni odos infekcijos epizodai - didėjantis paraudimas, karštis, skausmas, pūliavimas.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto stazinis dermatitas, yra lėtinis venų nepakankamumas. Tai reiškia, kad kojų venos nepakankamai efektyviai grąžina kraują į širdį. Kraujas užsistovi, venose didėja spaudimas, skystis kaupiasi audiniuose, o oda patiria ilgalaikį uždegiminį dirginimą.
Dažniausi rizikos veiksniai:
• Venų varikozė. Išsiplėtusios, vingiuotos venos dažnai rodo, kad venų vožtuvai veikia prasčiau.
• Amžius. Su amžiumi venų sienelės ir vožtuvai silpnėja, todėl stazinis dermatitas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms.
• Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas. Darbas stovint, ilgos kelionės, mažas fizinis aktyvumas apsunkina kraujo nutekėjimą iš kojų.
• Antsvoris ir nutukimas. Didesnis kūno svoris didina spaudimą kojų venoms ir apsunkina veninę kraujotaką.
• Buvusi giliųjų venų trombozė. Po trombozės venos gali likti pažeistos, o kraujotaka - sutrikusi.
• Nėštumai. Nėštumo metu didėja kraujo tūris ir spaudimas dubens bei kojų venoms, todėl venų problemos gali išryškėti arba pablogėti.
• Širdies, inkstų ar limfinės sistemos ligos. Šios būklės gali skatinti kojų tinimą, kuris sunkina odos būklę.
• Mažas judrumas. Blauzdų raumenys veikia kaip „pompa“, padedanti kraujui kilti aukštyn. Kai žmogus mažai vaikšto, ši pompa dirba silpniau.
Stazinis dermatitas nėra užkrečiamas. Juo negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus. Tačiau pažeista oda gali lengviau infekuotis bakterijomis, todėl svarbu vengti kasymosi, įtrūkimų ir laiku gydyti odos pažeidimus.
Dažniausiai stazinis dermatitas nustatomas gydytojui apžiūrėjus odą ir įvertinus veninės kraujotakos požymius. Gydytojas klausia, kada atsirado patinimas, ar jis sustiprėja vakare, ar yra venų varikozė, buvusi trombozė, žaizdų, infekcijų ar alergijų.
Apžiūros metu vertinama:
• odos spalva, paraudimas, pleiskanojimas, šlapiavimas;
• patinimo vieta ir intensyvumas;
• venų varikozės požymiai;
• ar yra opų, įtrūkimų, infekcijos požymių;
• kojų pulsai ir bendra kraujotaka.
Svarbus tyrimas yra kojų venų echoskopija, dažnai vadinama dopleriniu ultragarsiniu tyrimu. Jis padeda įvertinti venų vožtuvų veiklą, kraujo tekėjimo kryptį, venų išsiplėtimą ir galimus trombozės požymius.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai - pavyzdžiui, uždegimo rodikliams, gliukozės kiekiui, inkstų funkcijai ar bendrai sveikatos būklei įvertinti. Jei žaizda šlapiuoja, pūliuoja ar įtariama infekcija, gali būti imamas pasėlis mikroorganizmams nustatyti.
Kartais stazinis dermatitas gali būti panašus į kitas ligas: atopinį dermatitą, kontaktinį alerginį dermatitą, grybelinę infekciją, žvynelinę, celiulitą ar net kai kurias kraujagyslių ligas. Jei diagnozė neaiški, gydytojas dermatologas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, alerginius lopo mėginius arba odos biopsiją.
Stazinis dermatitas gydomas dviem kryptimis: mažinamas odos uždegimas ir gerinama veninė kraujotaka. Jei gydoma tik oda, bet nevaldomas kojų tinimas ir venų nepakankamumas, simptomai dažnai grįžta.
Pagrindinės gydymo priemonės:
• Kompresinė terapija. Medicininės kompresinės kojinės arba tvarsčiai padeda sumažinti tinimą ir pagerina kraujo grįžimą iš kojų. Kompresijos stiprumą turėtų parinkti gydytojas ar slaugytojas, ypač jei yra arterinės kraujotakos sutrikimų.
• Kojų pakėlimas. Kelis kartus per dieną naudinga pakelti kojas aukščiau širdies lygio 15-30 minučių. Tai mažina veninį spaudimą ir patinimą.
• Judėjimas. Reguliarus vaikščiojimas, blauzdų raumenų pratimai, pėdų lankstymas aktyvina raumenų pompą ir padeda kraujui tekėti aukštyn.
• Odos drėkinimas. Riebesni emolientai, bekvapiai kremai ar tepalai padeda atkurti odos barjerą, mažina sausumą ir niežėjimą. Juos verta naudoti kasdien, net kai oda atrodo pagerėjusi.
• Uždegimą mažinantys vaistai. Paūmėjimo metu gydytojas gali skirti vietinių kortikosteroidų tepalų ar kremų. Juos svarbu vartoti tik taip, kaip nurodyta, nes per ilgas ar netinkamas vartojimas gali ploninti odą.
• Infekcijos gydymas. Jei atsiranda bakterinės infekcijos požymių, gali prireikti antibiotikų. Savarankiškai pradėti antibiotikų nereikėtų.
• Žaizdų priežiūra. Veninės opos gydomos specialiais tvarsčiais, kompresija, kartais - žaizdų priežiūros kabinete. Svarbu palaikyti tinkamą drėgmės balansą ir apsaugoti žaizdą nuo infekcijos.
• Venų gydymas. Kai kuriais atvejais rekomenduojamos kraujagyslių chirurgo ar flebologo procedūros: endoveninė lazerinė abliacija, radijo dažnio abliacija, skleroterapija ar chirurginis venų gydymas. Sprendimas priklauso nuo venų echoskopijos rezultatų ir bendros paciento būklės.
Kasdienėje priežiūroje verta vengti karštų vonių, agresyvių prausiklių, kvapnių kosmetikos priemonių ir intensyvaus kasymosi. Nagus geriau laikyti trumpus, o niežėjimui mažinti naudoti gydytojo paskirtas priemones. Jei kompresinės kojinės sunkiai užmaunamos, galima pasitarti dėl specialių užmovimo priemonių ar kitokio kompresijos metodo.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite nuolatinį kojų patinimą, niežtinčius ar paraudusius odos plotus blauzdose, odos patamsėjimą ties kulkšnimis, šlapiavimą, įtrūkimus ar žaizdeles. Ankstyvas gydymas padeda sustabdyti ligos progresavimą ir sumažina veninių opų riziką.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:
• paraudimas greitai plečiasi, oda tampa karšta ir skausminga;
• atsiranda pūlių, nemalonus kvapas, stiprus šlapiavimas;
• pakyla temperatūra, krečia šaltis, jaučiatės blogai;
• atsiranda nauja, skausminga, negyjanti žaizda;
• viena koja staiga smarkiai patinsta, skauda, tampa jautri - tai gali būti trombozės požymis;
• atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju - būtina skubi medicinos pagalba.
Taip pat svarbu kreiptis, jei jau gydotės, bet per kelias savaites nėra pagerėjimo arba simptomai dažnai kartojasi. Stazinis dermatitas paprastai yra lėtinė būklė, todėl geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pacientas ir gydytojas nuosekliai prižiūri odą, kontroliuoja tinimą ir sprendžia veninės kraujotakos priežastis.
