Spragsintis pirštas
Spragsintis pirštas - tai būklė, kai pirštas lenkiant ar tiesiant užstringa, spragteli arba kurį laiką lieka sulenktas. Dažniausiai ji nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali smarkiai trukdyti kasdieniams darbams, sukelti skausmą ir silpninti plaštakos funkciją. Laiku pradėtas gydymas dažnai padeda išvengti ilgalaikio piršto sustingimo ar operacijos.
Spragsintis pirštas mediciniškai dažnai vadinamas stenozuojančiu tenosinovitu. Ši būklė atsiranda tada, kai piršto lenkiamoji sausgyslė arba ją gaubiantis dangalas sustorėja, paburksta ar sudirgsta. Sausgyslės plaštakoje juda tarsi tuneliais, kuriuos prilaiko žiediniai raiščiai. Svarbiausias iš jų šiai ligai yra vadinamasis A1 žiedinis raištis ties piršto pamatu.
Kai sausgyslė sustorėja arba aplink ją susidaro mazgelis, ji nebeslysta laisvai. Lenkiant pirštą sausgyslė gali užstrigti, o bandant ištiesinti - staiga praslysti pro susiaurėjusią vietą. Tuomet juntamas spragtelėjimas, trakštelėjimas ar net skausmingas „atšokimas“.
Dažniausiai pažeidžiami nykštys, bevardis arba vidurinis pirštas, tačiau gali būti pažeistas bet kuris pirštas, kartais - keli iš karto. Būklė gali pasireikšti vienoje arba abiejose plaštakose.
- Maudimas ar jautrumas ties piršto pamatu, delno pusėje.
- Nedidelis sustingimas rytais arba po ilgesnio nejudrumo.
- Nemalonus pojūtis lenkiant ar tiesiant pirštą.
- Kartais apčiuopiamas mažas skausmingas mazgelis delne ties pažeistu pirštu.
- Pirštas spragteli, trakšteli arba „peršoka“ judesio metu.
- Pirštas užstringa sulenktoje padėtyje ir atsitiesia tik panaudojus kitą ranką.
- Skausmas stiprėja atliekant suėmimo, spaudimo ar pasikartojančius rankos judesius.
- Gali sumažėti plaštakos jėga, tampa sunkiau laikyti daiktus, rašyti, naudotis įrankiais.
- Pirštas lieka sulenktas ir jo nepavyksta visiškai ištiesinti.
- Skausmas tampa nuolatinis arba ryškus net ramybėje.
- Atsiranda nuolatinis sąnario ir sausgyslių srities sustingimas.
- Dėl judesių ribotumo gali formuotis kompensacinė plaštakos įtampa.
Spragsintis pirštas atsiranda dėl sausgyslės ir jos dangalų dirginimo, uždegimo ar mechaninio susiaurėjimo. Ne visada pavyksta nustatyti vieną aiškią priežastį, tačiau dažnai svarbūs keli veiksniai.
Riziką didina pasikartojantys plaštakos judesiai: dažnas įrankių laikymas, stiprus griebimas, ilgas darbas su žirklėmis, sekatoriumi, atsuktuvu, muzikos instrumentais ar sportine įranga. Būklė dažniau pasitaiko žmonėms, kurių darbas ar pomėgiai apkrauna pirštų lenkiamąsias sausgysles.
Svarbūs ir sveikatos veiksniai. Spragsintis pirštas dažniau nustatomas sergant cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, podagra, skydliaukės ligomis, inkstų ligomis. Didesnė rizika yra moterims, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus. Kartais būklė pasireiškia po plaštakos traumos arba kartu su riešo kanalo sindromu.
Spragsintis pirštas dažniausiai diagnozuojamas apžiūros metu. Gydytojas paklausia, kada prasidėjo simptomai, kokie judesiai juos sustiprina, ar pirštas užstringa, ar yra gretutinių ligų.
Apžiūros metu vertinama piršto judesių amplitudė, spragtelėjimas, skausmingumas ties piršto pamatu, apčiuopiamas sausgyslės mazgelis. Dažnai paciento paprašoma kelis kartus sulenkti ir ištiesti pirštą - būdingas užstrigimas leidžia gana tiksliai nustatyti diagnozę.
Papildomi tyrimai reikalingi ne visada. Ultragarsinis tyrimas gali padėti įvertinti sausgyslės sustorėjimą, skysčio sankaupą ar uždegimą. Rentgeno tyrimas dažniau atliekamas tada, kai įtariamas sąnario pažeidimas, artrozė, trauma ar kita skausmo priežastis. Kraujo tyrimai gali būti skiriami, jei įtariamas reumatoidinis artritas, podagra, uždegiminė ar metabolinė liga.
Gydymas priklauso nuo simptomų trukmės, skausmo stiprumo ir piršto užstrigimo laipsnio. Lengvais atvejais pirmiausia rekomenduojama sumažinti veiklą, kuri dirgina sausgyslę: vengti stipraus griebimo, pasikartojančio spaudimo, ilgo darbo su įrankiais. Gali padėti trumpalaikis įtvaras, ypač naktį, kad pirštas ilsėtųsi ir mažiau užstrigtų rytais.
Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei jie pacientui tinka. Kartais rekomenduojami švelnūs tempimo pratimai, ergoterapija, darbo įpročių keitimas. Svarbu neprievartauti piršto, jei judesys sukelia aštrų skausmą.
Vienas veiksmingiausių neoperacinių gydymo būdų yra gliukokortikosteroido injekcija į sausgyslės dangalo sritį. Ji mažina uždegimą ir patinimą, todėl sausgyslė vėl gali lengviau slysti. Sergant cukriniu diabetu injekcijos poveikis gali būti silpnesnis, o gliukozės kiekis kraujyje laikinai padidėti, todėl tai aptariama su gydytoju.
Jei pirštas nuolat užstringa, gydymas injekcijomis nepadeda arba būklė kartojasi, gali būti siūloma operacija - A1 žiedinio raiščio atlaisvinimas. Tai dažniausiai nedidelė procedūra, kurios tikslas - sudaryti sausgyslei daugiau vietos judėti. Po gydymo svarbūs judesiai, žaizdos priežiūra ir palaipsnis grįžimas prie įprastos veiklos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei piršto spragsėjimas ar skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, trukdo darbui, miegui ar kasdieniams veiksmams. Taip pat svarbu pasitarti, jei pirštas pradeda užstrigti ir jį reikia tiesinti kita ranka.
Skubiau kreipkitės, jei pirštas staiga lieka sulenktas ir jo nepavyksta ištiesinti, atsiranda ryškus patinimas, paraudimas, karštis, pūliavimas ar karščiavimas. Nedelskite po traumos, kai kartu yra stiprus skausmas, deformacija, tirpimas ar piršto pamėlynavimas. Sergant cukriniu diabetu, imuniteto sutrikimais ar reumatoidiniu artritu, naujus plaštakos simptomus geriau įvertinti anksčiau, nes uždegimas ir gijimas gali būti sudėtingesni.
