Spontaninis abortas
Spontaninis abortas, dar vadinamas persileidimu - tai natūralus nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Tai dažniausia nėštumo komplikacija, paliečianti maždaug 10-20 % visų žinomų nėštumų. Suprasti šią būklę svarbu, nes daugelis moterų patiria kaltės jausmą, nors dažniausiai priežastis yra už jų kontrolės ribų.
Spontaninis abortas - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, dažniausiai dėl genetinių arba vaisiaus vystymosi anomalijų. Dažniausiai jis įvyksta pirmąjį trimestrą. Procesas gali prasidėti staiga, kai gimda pradeda trauktis ir išstumia vaisių bei placentą. Nors tai kelia didelį emocinį skausmą, svarbu žinoti, kad tai nėra moters kaltė - daugeliu atvejų tai lemia chromosominiai pokyčiai, kurių negalima išvengti.
- Kraujavimas iš makšties - nuo šviesiai rudos iki ryškiai raudonos spalvos, kartais su krešuliais
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje, primenantis mėšlungį
- Staigus nėštumo požymių (pykinimo, krūtų jautrumo) išnykimas
- Nugaros skausmas, ypač apatinėje dalyje
- Skaidrių arba rausvų vaisiaus vandenų nutekėjimas
- Gimdos kaklelio išsiplėtimas (nustatomas gydytojo apžiūros metu)
Dauguma spontaninių abortų įvyksta dėl chromosominių anomalijų, kurios neleidžia vaisiui normaliai vystytis. Kiti rizikos veiksniai: motinos amžius (vyresnės nei 35 metų moterys turi didesnę riziką), hormonų disbalansas, gimdos ar gimdos kaklelio struktūros problemos, lėtinės ligos (pvz., diabetas, skydliaukės sutrikimai), infekcijos, rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikai. Taip pat svarbu paminėti, kad spontaninis abortas nėra sukeltas stresu, fiziniu darbu ar seksualinių santykių.
Gydytojas diagnozuoja spontaninį abortą remdamasis simptomais, klinikine apžiūra ir papildomais tyrimais. Dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), siekiant įvertinti vaisiaus širdies veiklą ir gestacinį maišelį. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, pvz., beta hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygio matavimas, kuris padeda nustatyti, ar nėštumas progresuoja. Kartais prireikia pakartotinių tyrimų, nes abortas gali būti neišsamus (nesibaigęs).
Gydymo metodas priklauso nuo nėštumo trukmės, kraujavimo sunkumo ir moters sveikatos. Galimi variantai: laukiamasis valdymas (stebėjimas natūralaus proceso pabaigos), medikamentinis gydymas (pvz., misoprostolis, skatinantis gimdos susitraukimus) arba chirurginis gydymas (dilatacija ir kuretažas - D&C). Po aborto svarbi psichologinė pagalba, nes emocinis išgyvenimas dažnai būna sunkesnis už fizinį. Daugumai moterų kūnas atsistato per kelias savaites, o kitą nėštumą galima planuoti po 1-2 mėnesinių ciklų.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei nėštumo metu pastebite bet kokį kraujavimą iš makšties. Taip pat skubiai vertintini šie simptomai: stiprus pilvo ar nugaros skausmas, gausus kraujavimas (kraujas per sunkesnes apsaugas), kūno temperatūros pakilimas arba šaltkrėtis (gali rodyti infekciją). Jei jaučiate, kad vaisius nebejuda, arba dingsta ankstyvieji nėštumo požymiai, tai taip pat yra priežastis susisiekti su gydytoju.
