Skleritas
Skleritas yra uždegiminė akies baltyminio dangalo (skleros) liga, kuri gali sukelti stiprų skausmą ir kelti grėsmę regėjimui. Tai rimta būklė, dažnai susijusi su sisteminėmis autoimuninėmis ligomis, todėl laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą galima išvengti negrįžtamų pakitimų.
Skleritas yra uždegimas, pažeidžiantis sklerą - storą, tvirtą akies išorinį sluoksnį, kuris suteikia akiai formą ir apsaugo vidines struktūras. Uždegimas gali būti lokalizuotas arba difuzinis, o sunkiais atvejais - nekrozinis (audinių irimas). Skleritas dažnai siejamas su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, vilklige ar Wegenerio granulomatoze, tačiau gali pasireikšti ir po infekcijų ar traumų. Jei negydomas, skleritas gali sukelti skleros plonėjimą, perforaciją ar antrąjį glaukomą.
- Stiprus, giluminis akies skausmas, dažnai plintantis į kaktą ar žandikaulį
- Akių paraudimas, kuris nemažėja lašinant akių lašus nuo paraudimo
- Jautrumas šviesai (fotofobija)
- Ašarojimas arba išskyros
- Karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai
- Sąnarių tinimas ar skausmas (jei susijęs su sistemine liga)
- Regėjimo pablogėjimas ar neryškus matymas
- Akies obuolio deformacija ar išopėjimas
Skleritas gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jis susijęs su autoimuninėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu, ankilozuojančiu spondilitu, psoriaziniu artritu). Kartais jį sukelia infekcijos - tuberkuliozė, herpes virusas, sifilis. Rečiau priežastis yra akies trauma arba pooperacinės komplikacijos. Rizikos veiksniams priklauso amžius (dažniau serga 40-60 metų asmenys), lytis (moterys serga dažniau) ir rūkymas. Nemažai atvejų lieka idiopatinių - tiksli priežastis nėra nustatoma.
Sklerito diagnozė daugiausiai remiasi akių apžiūra. Gydytojas oftalmologas, naudodamas plyšinę lempą, gali įvertinti skleros spalvą, paviršiaus kraujagysles ir uždegimo požymius. Atliekama ultragarsinė akių diagnostika (B skenavimas), kad būtų įvertintas skleros storis ir pašalinti kiti uždegiminiai procesai. Taip pat skiriami kraujo tyrimai - uždegimo rodikliai (CRP, ŠR), reumatoidinis faktorius, antikūnai (ANA, ANCA), kad būtų nustatyta galima sisteminė liga. Retais atvejais atliekama skleros biopsija.
Sklerito gydymas priklauso nuo uždegimo sunkumo ir priežasties. Esant lengviem atvejams, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (per burną ar akių lašai). Sunkesniais atvejais naudojami kortikosteroidai (per burną ar injekcijos) arba imunosupresantai, pvz., metotreksatas, azatioprinas, mikofenolatas. Jei nustatoma infekcinė priežastis, skiriami atitinkami antimikrobiniai vaistai. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos - skleros transplantacijos arba pažeisto audinio pašalinimo. Be to, būtina gydyti ir pagrindinę sisteminę ligą, jei ji nustatoma.
Jeigu jaučiate nuolatinį, stiprų akies skausmą, ypač kartu su paraudimu, jautrumu šviesai ar regėjimo pablogėjimu, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą. Taip pat būtina skubiai konsultuotis, jei skausmas plinta į galvą arba jaučiate sisteminius ligos požymius, pvz., karščiavimą ar sąnarių skausmą. Negydomas skleritas gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą, todėl bet koks įtarimas dėl šios ligos reikalauja skubios medicininės pagalbos.
