Salmonelozė
Salmonelozė yra žarnyno infekcija, kurią sukelia Salmonella genties bakterijos. Dažniausiai ji pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu ir pykinimu, tačiau mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar nusilpus imunitetui gali būti pavojinga dėl skysčių netekimo ir infekcijos išplitimo.
Salmonelozė - tai bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti virškinamąjį traktą. Bakterijos į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu arba per nešvarias rankas. Patekusios į žarnyną, jos pradeda daugintis, dirgina žarnyno gleivinę ir sukelia uždegimą. Dėl to atsiranda viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas, karščiavimas ir bendras silpnumas.
Dažniausias ligos variantas yra ūminis gastroenteritas - skrandžio ir žarnyno uždegimas. Simptomai paprastai prasideda po 6-72 valandų nuo užsikrėtimo, dažniausiai per pirmą parą. Daugeliui žmonių liga praeina per 4-7 dienas, tačiau kai kuriais atvejais gali užsitęsti arba komplikuotis.
Salmonelozė svarbi todėl, kad ji plinta gana lengvai. Užsikrėsti galima valgant nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą, nepasterizuotus pieno produktus, taip pat kryžminės taršos metu, kai žalias maistas liečiasi su jau paruoštu maistu. Infekcijos šaltiniu gali būti ir naminiai gyvūnai, ypač ropliai, paukščiai ar graužikai.
Sunkesniais atvejais bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sisteminę infekciją. Tai dažniau pasitaiko kūdikiams, senjorams, nėščiosioms, žmonėms po organų transplantacijos, sergantiems onkologinėmis ligomis, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems lėtinių ligų.
- Vandeningas viduriavimas, kartais labai dažnas.
- Pilvo skausmai, raižymas ar spazmai, dažniausiai apatinėje pilvo dalyje.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Bendras silpnumas, nuovargis, apetito stoka.
- Galvos skausmas ir raumenų maudimas.
- Stiprus troškulys, sausa burna.
- Retas šlapinimasis arba labai tamsus šlapimas.
- Galvos svaigimas, silpnumas atsistojus.
- Sausa oda, vangumas.
- Kūdikiams - mažiau šlapių sauskelnių, mieguistumas, įdubęs momenėlis.
- Kraujas ar gleivės išmatose.
- Aukšta temperatūra, ypač jei laikosi ilgiau nei 2-3 dienas.
- Nepaliaujamas vėmimas, dėl kurio nepavyksta gerti skysčių.
- Stiprėjantis pilvo skausmas arba pilvo įtempimas.
- Sumišimas, didelis mieguistumas, alpimas.
Salmonelozė išsivysto, kai į organizmą patenka pakankamas kiekis Salmonella bakterijų. Dažniausiai jos plinta per maistą, tačiau galimas ir kontaktinis perdavimas.
Pagrindinės užsikrėtimo priežastys:
- Nepakankamai iškepta ar išvirta paukštiena, mėsa, kiaušiniai.
- Žali arba pusžaliai kiaušinių produktai, pavyzdžiui, naminiai padažai, kremai, desertai.
- Nepasterizuotas pienas ir jo produktai.
- Užteršti vaisiai, daržovės ar vanduo.
- Kryžminė tarša virtuvėje, kai ta pati pjaustymo lentelė, peilis ar rankos naudojami žaliai mėsai ir paruoštam maistui.
- Kontaktas su infekuotais gyvūnais arba jų aplinka.
Riziką susirgti didina netinkama maisto higiena, maisto laikymas per aukštoje temperatūroje, kelionės į šalis, kuriose prastesnės sanitarinės sąlygos, darbas maisto gamybos ar vaikų priežiūros įstaigose.
Didesnė sunkių komplikacijų rizika būdinga kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Taip pat atsargesni turėtų būti sergantieji lėtinėmis žarnyno ligomis, cukriniu diabetu, kepenų ar inkstų ligomis.
Svarbu žinoti, kad persirgęs žmogus kurį laiką dar gali išskirti bakterijas su išmatomis, net jei jaučiasi gerai. Todėl rankų higiena po tualeto ir prieš maisto gaminimą yra viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti kitus.
Gydytojas Salmonelozė įtaria pagal simptomus, ligos pradžią, mitybos istoriją ir galimus kontaktus. Dažnai paklausiama, ką žmogus valgė per pastarąsias 1-3 paras, ar buvo kelionė, ar panašiais simptomais serga šeimos nariai, ar buvo vartota žalių kiaušinių, paukštienos ar nepasterizuotų produktų.
Pagrindinis tyrimas yra išmatų pasėlis arba molekuliniai išmatų tyrimai, kurie padeda nustatyti Salmonella bakterijas. Pasėlis taip pat gali parodyti, kokiems antibiotikams bakterija jautri, jei gydymas antibiotikais būtų reikalingas.
Kai liga sunkesnė, gali būti atliekami kraujo tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas - vertinami uždegimo požymiai, leukocitų kiekis.
- C reaktyvusis baltymas ar kiti uždegimo rodikliai.
- Elektrolitai, kreatininas, šlapalas - padeda įvertinti skysčių netekimą ir inkstų funkciją.
- Kraujo pasėliai - jei įtariama, kad infekcija galėjo patekti į kraują.
Jeigu pilvo skausmas labai stiprus, užsitęsęs ar neaiškus, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitus tyrimus, kad būtų atmestos kitos būklės, tokios kaip apendicitas, uždegiminės žarnyno ligos paūmėjimas ar kitos ūminės pilvo ligos.
Svarbu nesavavališkai pradėti antibiotikų. Daugeliu atvejų jie nereikalingi, o netinkamas vartojimas gali pailginti bakterijų išskyrimą arba skatinti atsparumą vaistams.
Dažniausiai Salmonelozė gydoma palaikomosiomis priemonėmis, nes organizmas pats įveikia infekciją. Pagrindinis tikslas - išvengti skysčių ir elektrolitų netekimo.
Svarbiausios gydymo priemonės:
- Gerti pakankamai skysčių mažais gurkšniais. Tinka vanduo, nesaldinta arbata, specialūs geriamieji rehidratacijos tirpalai.
- Viduriuojant ar vemiant ypač naudingi elektrolitų tirpalai, nes vien vanduo ne visada atkuria prarastas druskas.
- Valgyti lengvą maistą: ryžius, bananus, džiūvėsius, virtas bulves, sriubas, liesą mėsą. Reikėtų vengti riebaus maisto, alkoholio, labai saldžių gėrimų.
- Ilsėtis ir stebėti savijautą.
Vaistai nuo temperatūros ar skausmo gali būti vartojami pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Vaistai, stabdantys viduriavimą, ne visada tinkami, ypač jei yra aukšta temperatūra ar kraujas išmatose, nes jie gali sulėtinti bakterijų pasišalinimą.
Antibiotikai skiriami ne visiems. Jie gali būti reikalingi, jei liga labai sunki, infekcija išplito už žarnyno ribų, pacientas priklauso didelės rizikos grupei arba yra bakteriemijos požymių. Konkretų antibiotiką parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, amžių, gretutines ligas ir tyrimų rezultatus.
Hospitalizacija gali būti reikalinga, jei žmogus negali gerti dėl vėmimo, yra ryški dehidratacija, sutrinka sąmonė, krenta kraujospūdis, liga pasireiškia kūdikiui ar labai nusilpusiam pacientui. Ligoninėje gali būti skiriami intraveniniai skysčiai, elektrolitai ir, jei reikia, antibiotikai.
Profilaktikai labai svarbi maisto sauga: kruopščiai plauti rankas, gerai termiškai apdoroti mėsą ir kiaušinius, atskirti žalią ir paruoštą maistą, naudoti švarias pjaustymo lenteles, laikyti produktus tinkamoje temperatūroje.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas ir karščiavimas nepraeina per kelias dienas, simptomai stiprėja arba žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- Kraujas išmatose arba juodos, deguto spalvos išmatos.
- Labai stiprus arba stiprėjantis pilvo skausmas.
- Aukšta temperatūra, ypač virš 39 °C arba trunkanti ilgiau nei 2-3 dienas.
- Nepaliaujamas vėmimas, kai nepavyksta išlaikyti skysčių.
- Ryškūs dehidratacijos požymiai: labai retas šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas, vangumas.
- Sąmonės sutrikimas, alpimas, didelis silpnumas.
- Simptomai pasireiškia kūdikiui, nėščiajai, vyresnio amžiaus žmogui ar asmeniui su nusilpusiu imunitetu.
Jei sergate Salmonelozė, kol viduriuojate, nereikėtų gaminti maisto kitiems, lankyti darželio, mokyklos ar darbo maisto tvarkymo srityje. Grįžimo į kolektyvą ar darbą taisyklės gali priklausyti nuo vietinių visuomenės sveikatos reikalavimų, todėl verta pasitarti su gydytoju.
