Ruminacijos sutrikimas
Ruminacijos sutrikimas yra reta, bet nemaloni būklė, kai žmogus nevalingai atsirūgineja ir vėl sukramto bei nuryja ką tik suvalgytą maistą. Nors tai gali pasireikšti kaip įprotis, šis sutrikimas gali sukelti diskomfortą, socialinę izoliaciją ir mitybos trūkumus. Svarbu žinoti, kad ruminacijos sutrikimas yra išgydomas - tinkamai diagnozavus ir taikant elgesio terapiją dauguma žmonių pasveiksta.
Ruminacijos sutrikimas - tai lėtinė funkcinė virškinimo sistemos būklė, kuriai būdingas reguliarus, pasikartojantis neseniai suvalgyto maisto atpylimas į burną. Šis procesas vyksta nevalingai, be pykinimo ar vėmimo pastangų. Maistas paprastai būna nesuvirškintas ir neparūgštėjęs, po atpylimo jis vėl sukramtomas ir nuryjamas arba išspjaunamas. Skirtingai nuo vėmimo, ši būklė nėra susijusi su pykinimu ar pasibjaurėjimu maistu. Ruminacijos sutrikimas dažniausiai pasireiškia po valgio, trunka nuo 15 minučių iki valandos. Jis gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau diagnozuojamas kūdikiams, vaikams ir žmonėms, turintiems protinės raidos sutrikimų. Ligai būdingas raumenų atsipalaidavimas tarpvalgomuoju periodu, dėl kurio skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę ir burną. Nors tiesioginio organų pažeidimo dažnai nebūna, ilgalaikis ruminavimas gali sukelti dantų eroziją, gerklės uždegimą, svorio mažėjimą ir mitybos nepakankamumą.
- Reguliarus, beveik kasdienis maisto atpylimas į burną per 30 minučių po valgio
- Atpylimas nesukelia pykinimo ar vėmimo, maistas nėra rūgštaus skonio
- Maistas vėl sukramtomas ir nuryjamas arba išspjaunamas
- Po atpylimo diskomfortas dingsta, netenkama įtampos
- Dažnas raugėjimas ar pilvo pūtimas prieš atpylimą
- Nemalonus burnos kvapas, dantų emalio dilimas
- Svorio kritimas dėl maisto praradimo
- Gėdos jausmas, socialinė izoliacija, vengimas valgyti viešumoje
Tiksli ruminacijos sutrikimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis kyla dėl išmokto nevalingo raumenų atsipalaidavimo (diafragmos ir pilvo sienos) po valgio. Rizikos veiksniai apima: jauną amžių (ypač kūdikystę), protinę negalią, autizmo spektro sutrikimus, emocinį stresą, trauminius išgyvenimus. Taip pat ši būklė dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi valgymo sutrikimų (pvz., bulimiją) arba yra patyrę smurtą. Tam tikrais atvejais tai gali būti kompensacinis mechanizmas, padedantis sumažinti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Nėra vienos genetinės priežasties, tačiau šeiminė polinkis gali būti. Tėvų elgesio modeliai, auklėjimas, mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos.
Ruminacijos sutrikimo diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu ir stebėjimu, nes nėra specifinių laboratorinių tyrimų. Gydytojas (dažniausiai gastroenterologas) išsamiai apklausia apie simptomus, jų ryšį su valgymu bei trukmę. Naudingi šie tyrimai: skrandžio manometrija (matuojamas spaudimas skrandyje ir stemplėje), kuri gali parodyti būdingus slėgio bangas po valgio; stemplės pH-metrija (kad atmestų gastroezofaginį refliuksą); endoskopija (kad pašalintų organines priežastis, pvz., stenozę). Svarbu atskirti ruminaciją nuo bulimijos, gastroparezės ar lėtinio vėmimo. Dažnai diagnozei pakanka užrašyti simptomų dienoraštį ir atlikti išsamų klinikinį pokalbį.
Gydymas pagrįstas elgesio terapija ir kvėpavimo pratimais. Veiksmingiausias metodas yra diafragminio kvėpavimo treniruotė: mokoma giliai kvėpuoti pilvu prieš ir po valgio, kad atsipalaiduotų tarpšonkauliniai raumenys, mažinant atpylimo tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija padeda keisti mintis ir įpročius, susijusius su valgymu. Gydytojai rekomenduoja valgyti mažesnėmis porcijomis, kruopščiai kramtyti, vengti gėrimų valgio metu. Kartais skiriami vaistai nuo rūgšties (protonų siurblio inhibitoriai) apsaugoti stemplę ir dantis, tačiau jie nepašalina pagrindinės priežasties. Chirurginis gydymas nerekomenduojamas. Daugumai pacientų pagerėjimas pasiekiamas per kelias savaites ar mėnesius nuo terapijos pradžios.
Kreipkitės į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, jei po valgio reguliariai (kelis kartus per savaitę) atsirūginejate maistu ir jaučiate tai nekontroliuojamai. Ypač svarbu konsultuotis, jei: mažėja svoris, jaučiate silpnumą, sutrinka dantis ar gerklė, dėl gėdos vengiate valgyti kitų žmonių akivaizdoje. Jei ruminaciją lydi skausmas, vėmimas, kraujas vėmaluose ar išmatose, būtina skubi pagalba. Kūdikiams ir mažiems vaikams ši būklė gali sukelti augimo sulėtėjimą - pastebėję atpylimą po maitinimo, nedelsdami kreipkitės į pediatrą.
