Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea)
Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) yra gana dažna, dažniausiai nepavojinga odos liga, pasireiškianti rausvomis, pleiskanojančiomis dėmėmis. Nors bėrimas gali atrodyti neraminamai, daugeliu atvejų jis praeina savaime per kelias savaites ir nepalieka randų. Svarbiausia - atpažinti būdingus požymius ir nepainioti šios būklės su infekcinėmis ar alerginėmis odos ligomis.
Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) yra ūminė uždegiminė odos būklė, kai ant odos atsiranda ovalių, rausvų ar rusvai rausvų dėmių su smulkiu pleiskanojimu. Dažniausiai bėrimas išplinta liemens, nugaros, krūtinės, pilvo, rečiau - žastų ar šlaunų srityse.
Tipiška eiga prasideda nuo vienos didesnės dėmės, vadinamos motinine plokštele. Ji gali būti kelių centimetrų dydžio, aiškesniais kraštais, švelniai pleiskanojanti. Po kelių dienų ar savaičių atsiranda daugiau mažesnių dėmelių, kurios nugaroje kartais išsidėsto pagal odos tempimo linijas ir primena eglutės šakų raštą.
Ši liga nėra grybelis, nors pavadinimas ir pleiskanojimas gali klaidinti. Ji taip pat dažniausiai nėra pavojinga aplinkiniams. Manoma, kad Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) susijusi su tam tikrų virusų, ypač žmogaus herpesvirusų 6 ir 7 tipo, reaktyvacija, tačiau tai nėra ta pati infekcija kaip lūpų pūslelinė ar lytinių organų herpesas.
Oda sergant šia liga tampa jautresnė, todėl ją gali labiau dirginti karštas vanduo, prakaitavimas, šiurkštūs drabužiai, intensyvus sportas ar agresyvios prausimosi priemonės. Vidaus organų Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) paprastai nepažeidžia.
- Viena didesnė rausva ar rausvai ruda dėmė ant liemens, kaklo, nugaros ar krūtinės.
- Po kelių dienų ar savaičių atsirandantis smulkesnis išplitęs bėrimas.
- Ovalios dėmės su nežymiu pleiskanojimu, dažnai ryškesniu dėmės pakraščiuose.
- Bėrimas dažniausiai išsidėsto ant liemens ir viršutinių galūnių dalių.
- Lengvas ar vidutinio stiprumo niežėjimas, ypač sušilus, suprakaitavus ar po karštos vonios.
- Nuovargis ar bendras silpnumas.
- Nedidelis gerklės perštėjimas.
- Lengvas galvos skausmas.
- Trumpalaikis maudimas kūne ar nežymiai pakilusi temperatūra.
- Bėrimas veide, pažastyse, kirkšnyse ar ant delnų ir padų.
- Labai stiprus niežėjimas, trukdantis miegoti.
- Tamsesnės ar šviesesnės dėmės po bėrimo išnykimo, ypač esant tamsesnei odai.
- Užsitęsęs bėrimas, trunkantis ilgiau nei 10-12 savaičių.
Tiksli priežastis nėra iki galo aiški. Daugiausia duomenų rodo, kad Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) gali būti susijusi su virusiniu imuniniu atsaku, ypač su žmogaus herpesvirusais 6 ir 7. Šie virusai yra labai paplitę, daugelis žmonių su jais susiduria vaikystėje, o vėliau jie gali likti organizme neaktyvūs.
Liga dažniau nustatoma paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais bėrimas atsiranda po persirgtos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, streso, didesnio nuovargio ar imuninės sistemos nusilpimo laikotarpio.
Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) nėra laikoma klasikine užkrečiama odos liga. Ji neplinta taip, kaip niežai, grybelis ar vėjaraupiai. Taip pat tai nėra alergija maistui ir dažniausiai nėra susijusi su netinkama higiena.
Retais atvejais į Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) panašų bėrimą gali sukelti kai kurie vaistai. Todėl gydytojui svarbu pasakyti, jei neseniai pradėjote vartoti naujus medikamentus, maisto papildus ar pasikeitė gydymo schema.
Dažniausiai Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) nustatoma apžiūros metu. Gydytojas įvertina bėrimo išvaizdą, išsidėstymą, pleiskanojimą, klausia, kada atsirado pirmoji dėmė, ar buvo peršalimo simptomų, niežėjimas, naujų vaistų vartojimas.
Jeigu vaizdas tipiškas, papildomų tyrimų gali neprireikti. Vis dėlto kai kuriais atvejais reikia atmesti kitas ligas, kurios gali atrodyti panašiai: odos grybelį, žvynelinę, egzemą, vaistinį bėrimą, antrinį sifilį ar kitas infekcijas.
Gali būti atliekami šie tyrimai:
- Odos nuograndų mikroskopinis tyrimas arba tyrimas dėl grybelio, jei įtariama dermatofitija.
- Kraujo tyrimai, jei bėrimas netipiškas arba yra bendrų infekcijos požymių.
- Sifilio serologiniai tyrimai, ypač jei bėrimas apima delnus, padus ar yra kitų rizikos veiksnių.
- Odos biopsija, kai diagnozė neaiški, bėrimas neįprastas arba nepraeina ilgą laiką.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) diagnostikai paprastai nereikalingi, nes liga apsiriboja oda.
Daugeliu atvejų Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) praeina savaime per 6-8 savaites. Gydymo tikslas - sumažinti niežėjimą, odos dirginimą ir padėti žmogui ramiai sulaukti, kol bėrimas išnyks.
Dažniausiai rekomenduojama:
- Praustis drungnu, o ne karštu vandeniu.
- Naudoti švelnias, bekvapes prausimosi priemones.
- Kasdien tepti odą emolientais arba drėkinamaisiais kremais.
- Vengti intensyvaus trynimo rankšluosčiu, šiurkščių drabužių ir perkaitimo.
- Laikinai sumažinti labai intensyvų sportą, jei prakaitavimas didina niežėjimą.
Jei niežėjimas ryškesnis, gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų, ypač vakarui, arba silpno ar vidutinio stiprumo vietinių kortikosteroidų trumpam laikotarpiui. Esant labai išplitusiam ar varginančiam bėrimui, kartais svarstomas ultravioletinių spindulių gydymas prižiūrint dermatologui.
Kai kuriais atvejais, ypač labai ankstyvoje ir sunkesnėje ligos stadijoje, gydytojas gali svarstyti antivirusinį gydymą, pavyzdžiui, acikloviru, tačiau jis reikalingas ne visiems. Antibiotikai paprastai nepadeda, nes Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) nėra bakterinė infekcija.
Svarbu nesigydyti agresyviais priešgrybeliniais, spiritiniais ar rūgštiniais preparatais be diagnozės patvirtinimo, nes jie gali sudirginti odą ir sustiprinti niežėjimą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimas atsirado pirmą kartą ir nesate tikri, kas tai yra. Dermatologo ar šeimos gydytojo konsultacija ypač svarbi, kai bėrimas plinta greitai, labai niežti, šlapiuoja, pūliuoja, skauda arba kartu pasireiškia karščiavimas.
Nedelskite kreiptis, jei bėrimas yra ant delnų, padų, burnos gleivinės ar lytinių organų, nes tokiu atveju reikia atmesti kitas ligas. Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei esate nėščia, ypač pirmoje nėštumo pusėje, nes tuomet bet kokį išplitusį bėrimą reikia įvertinti atidžiau.
Pagalbos reikėtų ir tada, jei bėrimas nepraeina per 10-12 savaičių, kartojasi, atsirado pradėjus naują vaistą arba pastebite neįprastų simptomų. Nors Rožinė dedervinė (Pityriasis rosea) dažniausiai yra gerybinė, tiksli diagnozė padeda išvengti nereikalingo nerimo ir netinkamo gydymo.
