Rinofima
Rinofima - tai lėtinė odos būklė, pasireiškianti nosies sustorėjimu, nelygumais ir deformacija. Dažniausiai ji išsivysto kaip sunkios rožinės (acne rosacea) komplikacija, ypač vidutinio amžiaus vyrams. Nors rinofima nėra piktybinė ir nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, ji gali sukelti didelį psichologinį diskomfortą bei paveikti savivertę.
Rinofima - tai gerybinis nosies odos pakitimas, kuriam būdinga riebalinių liaukų hiperplazija (peraugimas) ir jungiamojo audinio sustorėjimas. Liga pažeidžia išskirtinai nosies sritį: pradžioje oda parausta, pleiskanoja, vėliau atsiranda stambūs gumbai, išsiplėtusios kraujagyslės (telangiektazijos) ir porų išsiplėtimas. Rinofima nėra užkrečiama, tačiau jos progresavimas gali sukelti funkcinius sunkumus - kvėpavimą per nosį ar odos vientisumo problemas.
- Nuolatinis nosies paraudimas (eritema), kuris nedingsta savarankiškai
- Padidėjęs odos jautrumas, pleiskanojimas ir niežėjimas
- Išsiplėtusios kraujagyslės ant nosies sparnelių ir galiuko
- Nosies odos sustorėjimas ir nelygumai (gumbiškumas)
- Stambios poros, iš kurių gali išsiskirti riebalų sankaupos
- Nosies formos deformacija - galiukas atrodo išsipūtęs, šoniniai paviršiai nelygūs
- Kartais - smulkūs kraujavimai ar lengvos opos dėl odos tempimo
Tiksli rinofimos priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau ji glaudžiai siejama su ilgalaike, negydyta ar sunkia rožine. Rizikos veiksniai: vyriškoji lytis (serga 10-30 kartų dažniau nei moterys), amžius (dažniausiai po 40-50 metų), genetinis polinkis, hormoniniai pokyčiai bei lėtinis odos uždegimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad prie rinofimos vystymosi gali prisidėti ir odos erkutės (Demodex folliculorum) per didelė kolonizacija. Alkoholio vartojimas nėra tiesioginė priežastis, bet gali pabloginti rožinės eigą.
Rinofima diagnozuojama remiantis klinikiniu odos tyrimu - gydytojas dermatologas įvertina nosies formą, odos storį, spalvą ir porų būklę. Papildomų tyrimų dažniausiai nereikia, tačiau esant įtarimui dėl kitų odos ligų (pvz., bazaliomos ar plokščialąstelinio vėžio) gali būti atliekama biopsija. Kartais naudojama dermoskopija - specialiu prietaisu apžiūrimos kraujagyslės ir odos struktūra. Jei rinofima ypač ryški, gali būti atliekama nosies ertmės endoskopija, siekiant įvertinti kvėpavimo takų būklę.
Rinofimos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais skiriamas vietinis gydymas: metronidazolo, azelaino rūgšties ar ivermektino kremai, kurie mažina uždegimą. Sunkesniais atvejais taikoma sisteminė terapija - geriamieji antibiotikai (tetraciklinai) arba izotretinoinas (retinoidai), slopinantys riebalinių liaukų veiklą. Deja, medikamentinis gydymas dažnai tik sulėtina progresavimą. Norint atkurti nosies formą, reikalinga chirurginė korekcija: dermabrazija (odos šlifavimas), lazerinė abliacija, elektrochirurgija arba ekscizija. Šios procedūros pašalina peraugusį audinį ir atkuria natūralesnę nosies išvaizdą. Po operacijos svarbu vengti dirgiklių (smarkaus šalčio, karščio, alkoholio) ir naudoti apsauginius kremus.
Į dermatologą rekomenduojama kreiptis pajutus pirmuosius nosies odos pokyčius - ypač jei paraudimas nepraeina savaime arba atsiranda nelygumų. Skubios pagalbos simptomai: greitas nosies padidėjimas per kelias savaites, skausmas, kraujavimas ar opos, kurios negyja - tai gali reikšti kitas ligas (pavyzdžiui, odos vėžį). Taip pat vertėtų apsilankyti pas gydytoją, jei dėl nosies deformacijos sunku kvėpuoti ar jaučiate didelį psichologinį diskomfortą.
