Riešo kanalo sindromas

Riešo kanalo sindromas dažniausiai išsivysto ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių derinio. Pagrindinis mechanizmas - padidėjęs spaudimas riešo kanale. Spaudimas gali didėti dėl sausgyslių dangalų paburkimo, uždegimo, skysčių kaupimosi, anatominių ypatumų ar ligų, kurios veikia nervus ir audinius.

Dažni rizikos veiksniai:

• Pasikartojantys rankos ir riešo judesiai. Ilgas darbas kompiuteriu, darbas su vibraciniais įrankiais, siuvimas, mezgimas, pakavimo, surinkimo ar kiti monotoniški darbai gali didinti simptomų riziką, ypač jei riešas ilgai laikomas sulenktas arba atloštas.

• Riešo padėtis ir apkrova. Ilgalaikis riešo lenkimas, stiprus suėmimas, spaudimas į delninę riešo pusę ar neergonomiška darbo vieta gali sustiprinti nervo dirginimą.

• Hormoniniai ir skysčių pokyčiai. Nėštumo metu, prieš menstruacijas ar menopauzės laikotarpiu dėl skysčių kaupimosi audiniai gali paburkti, todėl riešo kanale lieka mažiau vietos nervui. Nėštumo metu atsiradęs Riešo kanalo sindromas dažnai palengvėja po gimdymo, tačiau ne visada praeina visiškai.

• Cukrinis diabetas. Diabetas gali pažeisti periferinius nervus, todėl vidurinis nervas tampa jautresnis spaudimui. Tokiu atveju simptomai gali būti ryškesni arba atsirasti anksčiau.

• Skydliaukės veiklos sutrikimai. Hipotirozė gali skatinti audinių paburkimą ir skysčių kaupimąsi, o tai didina spaudimą riešo kanale.

• Uždegiminės sąnarių ligos. Reumatoidinis artritas, podagra ar kitos uždegiminės būklės gali sukelti riešo srities audinių patinimą ir sumažinti erdvę nervui.

• Traumos ir anatominiai pakitimai. Riešo lūžiai, išnirimai, randai, navikiniai ar cistiniai dariniai, pavyzdžiui, ganglionas, gali mechaniškai susiaurinti kanalą.

• Paveldimumas ir kūno sandara. Kai kurių žmonių riešo kanalas natūraliai siauresnis. Jei šeimoje buvo Riešo kanalo sindromo atvejų, rizika gali būti didesnė.

Ne visada įmanoma tiksliai pasakyti, kodėl konkrečiam žmogui išsivystė Riešo kanalo sindromas. Tačiau nustatyti rizikos veiksnius svarbu, nes juos koreguojant galima sumažinti simptomų pasikartojimą ir pagerinti gydymo rezultatus.

Riešo kanalo sindromas diagnozuojamas įvertinus simptomus, rankos apžiūrą ir, kai reikia, atliekant papildomus tyrimus. Gydytojui svarbu žinoti, kuriuos pirštus tirpsta, kada simptomai sustiprėja, ar jie pažadina naktį, ar yra rankos silpnumas, kokį darbą žmogus dirba ir kokiomis ligomis serga.

Apžiūros metu gydytojas gali įvertinti plaštakos jautrumą, nykščio jėgą, raumenų būklę, riešo judesius ir palyginti abi rankas. Kartais atliekami provokaciniai mėginiai. Pavyzdžiui, riešo lenkimo mėginys gali išprovokuoti tirpimą, jei vidurinis nervas jautrus spaudimui. Kitas mėginys - švelnus bakstelėjimas virš nervo riešo srityje, kuris gali sukelti dilgčiojimą pirštuose.

Svarbiausi papildomi tyrimai:

• Elektroneurografija. Tai nervų laidumo tyrimas, padedantis nustatyti, ar vidurinis nervas riešo srityje impulsus perduoda lėčiau nei turėtų. Tyrimas naudingas patvirtinant diagnozę, įvertinant ligos sunkumą ir planuojant gydymą.

• Elektromiografija. Šis tyrimas vertina raumenų elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti, ar dėl nervo suspaudimo jau yra raumenų pažeidimo požymių.

• Ultragarsinis tyrimas. Riešo echoskopija gali parodyti vidurinio nervo sustorėjimą, audinių paburkimą, cistas ar kitus struktūrinius pakitimus. Tai neinvazinis ir dažnai gerai toleruojamas tyrimas.

• Kraujo tyrimai. Jie gali būti skiriami, jei įtariamos gretutinės priežastys, tokios kaip cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimas, uždegiminė sąnarių liga ar vitaminų trūkumas.

• Rentgenograma, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai nėra būtini kiekvienam pacientui, tačiau gali būti reikalingi po traumos, įtariant kaulų pakitimus, naviką, cistą ar kitą neįprastą priežastį.

Diagnozuojant svarbu atskirti Riešo kanalo sindromą nuo kitų būklių. Panašų tirpimą gali sukelti kaklo stuburo nervų šaknelių dirginimas, alkūnės srityje užspaudžiamas nervas, diabetinė neuropatija, kraujotakos sutrikimai ar kitos neurologinės ligos. Todėl jei simptomai neaiškūs, plinta neįprastai arba apima visą ranką, gydytojas gali rekomenduoti platesnį ištyrimą.

Riešo kanalo sindromo gydymas priklauso nuo simptomų trukmės, sunkumo, nervo pažeidimo laipsnio ir žmogaus kasdienės veiklos. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad pakaks konservatyvių priemonių.

Konservatyvus gydymas dažniausiai taikomas, kai simptomai lengvi ar vidutinio sunkumo, nėra ryškaus raumenų silpnumo ir tyrimai nerodo sunkaus nervo pažeidimo.

Dažniausios priemonės:

• Riešo įtvaras. Naktinis įtvaras padeda laikyti riešą neutralioje padėtyje, todėl sumažėja spaudimas viduriniam nervui. Daugelis žmonių pastebi, kad sumažėja naktinis tirpimas ir pabudimai. Kartais įtvaras naudojamas ir dieną, ypač atliekant veiklą, kuri provokuoja simptomus.

• Darbo vietos ir įpročių korekcija. Svarbu vengti ilgalaikio riešo lenkimo, daryti pertraukas, keisti rankų padėtį, naudoti ergonomišką klaviatūrą, pelę ar atramą dilbiui. Jei darbas susijęs su vibracija ar stipriu suėmimu, gali prireikti darbo priemonių keitimo arba užduočių paskirstymo.

• Pratimai ir kineziterapija. Specialūs nervo slydimo ir sausgyslių slydimo pratimai gali padėti sumažinti audinių įtampą. Kineziterapeutas taip pat gali įvertinti laikyseną, kaklo ir pečių juostos įtampą, nes tai gali prisidėti prie rankos simptomų.

• Vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali trumpam sumažinti skausmą, ypač jei yra uždegiminis komponentas, tačiau jie ne visada pašalina nervo suspaudimo priežastį. Vaistus reikėtų vartoti pasitarus su gydytoju, ypač jei yra skrandžio, inkstų, širdies ligų ar vartojami kraują skystinantys vaistai.

• Kortikosteroidų injekcija. Vaisto suleidimas į riešo kanalo sritį gali sumažinti audinių paburkimą ir greitai palengvinti simptomus. Poveikis gali būti laikinas, tačiau kai kuriems pacientams jis būna pakankamai ilgalaikis. Injekcija ypač svarstoma, kai simptomai trukdo miegui ar darbui, bet dar nėra aiškių sunkaus nervo pažeidimo požymių.

• Gretutinių ligų gydymas. Jei Riešo kanalo sindromą stiprina cukrinis diabetas, hipotirozė, reumatoidinis artritas ar kitos būklės, būtina gerai kontroliuoti pagrindinę ligą. Vien tik riešo gydymo gali nepakakti, jei bendri rizikos veiksniai išlieka.

Chirurginis gydymas svarstomas, kai konservatyvios priemonės nepadeda, simptomai stiprėja, yra nuolatinis tirpimas, nykščio raumenų silpnumas arba tyrimai rodo sunkų nervo suspaudimą. Operacijos esmė - perpjauti skersinį riešo raištį ir taip padidinti riešo kanalo erdvę. Tai sumažina spaudimą viduriniam nervui.

Operacija gali būti atliekama atviru būdu arba endoskopiškai. Metodo pasirinkimas priklauso nuo chirurgo patirties, paciento būklės ir vietinių galimybių. Po operacijos tirpimas ir skausmas dažnai mažėja palaipsniui. Jei nervas buvo spaudžiamas ilgai, visiškas atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius, o kai kuriais atvejais dalis jautrumo ar jėgos gali neatsistatyti visiškai.

Po gydymo svarbu laikytis rekomendacijų: saugoti žaizdą, palaipsniui didinti krūvį, atlikti paskirtus pratimus, vengti ankstyvo pertempimo ir atvykti kontroliniams vizitams. Net ir po sėkmingo gydymo ergonomika išlieka svarbi, nes netinkami darbo įpročiai gali lemti simptomų atsinaujinimą ar atsiradimą kitoje rankoje.

Į gydytoją verta kreiptis, jei pirštų tirpimas, dilgčiojimas ar riešo skausmas kartojasi, pažadina naktį, trukdo dirbti arba nepraeina pakeitus rankos padėtį. Ankstyva konsultacija padeda tiksliau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą, kol nervas dar nėra pažeistas negrįžtamai.

Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:

• tirpimas tampa nuolatinis ir nepraeina dienos metu;
• pastebite, kad silpsta plaštaka arba krenta daiktai iš rankos;
• sunku atlikti smulkius judesius, pavyzdžiui, užsegti sagas ar paimti monetas;
• matote nykščio pagrindo raumenų suplonėjimą;
• simptomai atsirado po riešo traumos, kritimo ar lūžio;
• skausmas labai stiprus, plaštaka patinusi, paraudusi ar karšta;
• tirpimas apima ne tik pirštus, bet ir visą ranką, petį, veidą arba atsiranda kalbos, regos, pusiausvyros sutrikimų.

Pastarieji požymiai nebūtinai susiję su Riešo kanalo sindromu ir gali rodyti kitas rimtas būkles, todėl jų nereikėtų ignoruoti. Jei staiga nutirpsta viena kūno pusė, sutrinka kalba, nusvyra veido kampas ar atsiranda stiprus neįprastas silpnumas, reikia nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą.

Jei Riešo kanalo sindromas diagnozuotas anksčiau, pakartotinai kreipkitės, jei gydymas nebepadeda, simptomai grįžta, stiprėja arba atsiranda naujų požymių. Gydymo planą galima koreguoti, o laiku priimti sprendimai padeda išsaugoti rankos funkciją.