Ribinis asmenybės sutrikimas
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai sudėtingas psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingi stabilūs tarpusavio santykių sunkumai, intensyvūs emociniai svyravimai ir impulsyvus elgesys. Dažnai prasidedantis jaunystėje, jis gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, tačiau tinkamai gydant dauguma žmonių pajunta ryškų pagerėjimą.
Ribinis asmenybės sutrikimas yra psichikos sutrikimas, susijęs su emociniu nestabilumu, neigiamu savęs vertinimu, baimės būti apleistu jausmu ir impulsyvumu. Šis sutrikimas veikia asmens gebėjimą palaikyti stabilius tarpusavio santykius, kontroliuoti emocijas ir formuoti tvirtą tapatybę. Dažniausiai jis pradedamas diagnozuoti paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje.
- Intensyvūs ir greitai kintantys nuotaikos svyravimai, trunkantys nuo kelių valandų iki kelių dienų
- Nuolatinis tuštumos jausmas
- Stiprus pyktis, sunkiai suvaldomas arba netinkamai išreiškiamas
- Impulsyvūs veiksmai, pvz., išlaidavimas, rizikingas vairavimas, piktnaudžiavimas medžiagomis
- Savęs žalojimas (pvz., pjovimai, deginimai) arba bandymai nusižudyti
- Staiga keičiami gyvenimo planai, darbai ar santykiai
- Baimė būti apleistam, dėl kurios dedamos didžiulės pastangos išvengti atstūmimo
- Nestabilūs ir intensyvūs santykiai, svyruojantys tarp idealizavimo ir nuvertinimo
- Potraukis įtraukti kitus į dramatiškas situacijas
Tiksli ribinio asmenybės sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Dažniausi rizikos veiksniai: šeimos istorijoje buvę asmenybės sutrikimai ar kiti psichikos negalavimai, vaikystėje patirtos traumos (fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta), nestabili šeimos aplinka, smegenų struktūros ir neurotransmiterių pusiausvyros pokyčiai.
Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas (psichiatras arba klinikinis psichologas) atlikdamas išsamų klinikinį interviu. Remiamasi DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) kriterijais - būtina, kad asmuo atitiktų bent penkis iš devynių nustatytų požymių. Papildomai gali būti naudojami struktūriniai klausimynai, tokie kaip SCID-5-PD, ir pokalbiai su artimaisiais siekiant objektyvesnio vaizdo.
Pagrindinis gydymo būdas yra psichoterapija. Ypač veiksminga yra dialektinė elgesio terapija (DBT), sukurta specialiai RAS gydyti - ji padeda reguliuoti emocijas, mažinti impulsyvumą ir gerinti tarpasmeninius įgūdžius. Kitas veiksmingas metodas - kognityvinė elgesio terapija (CBT), o kai kuriems pacientams gali būti taikoma psichodinaminė terapija. Vaistai (antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai, antipsichoziniai vaistai) gali padėti suvaldyti atskirus simptomus, bet jie nėra pagrindinis gydymo būdas. Sunkiais atvejais gali prireikti stacionarinės pagalbos.
Nedelsiant kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, jei: jaučiate nuolatinį emocinį skausmą ar tuštumą, reguliariai žalojate save, galvojate ar planuojate nusižudyti, turite problemų dėl priklausomybių, patiriate sunkumų darbe ar santykiuose dėl per didelio impulsyvumo. Skubios pagalbos reikia, jei kyla pavojus gyvybei (savižudybė ar rimta savęs žala) - tuomet kvieskite greitąją pagalbą (112) arba vykite į artimiausią psichiatrinės pagalbos skyrių.
