Raumenų spazmai
Raumenų spazmai - tai staigūs, nevalingi ir dažnai skausmingi raumens susitraukimai, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dažniausiai jie nėra pavojingi, tačiau pasikartojantys, stiprūs ar su kitais simptomais pasireiškiantys spazmai gali rodyti skysčių, mineralų, nervų sistemos ar kraujotakos sutrikimus.
Raumenų spazmai atsiranda tada, kai raumuo susitraukia nevalingai ir kurį laiką negali atsipalaiduoti. Žmogus gali jausti kietą, įtemptą „guzą“ raumenyje, aštrų skausmą ar tempimą. Dažniausiai spazmai pasireiškia blauzdose, pėdose, šlaunyse, plaštakose, kakle ar nugaroje.
Normaliai raumenų darbą reguliuoja nerviniai impulsai, kraujotaka, skysčių balansas ir elektrolitai - ypač kalis, magnis, kalcis bei natris. Kai ši pusiausvyra sutrinka, raumuo gali tapti dirglesnis ir susitraukti net tada, kai to nereikia.
Svarbu atskirti raumenų spazmus nuo kitų pojūčių. Mėšlungis paprastai yra skausmingas ir juntamas kaip stiprus raumens susitraukimas. Tuo tarpu smulkūs raumenų trūkčiojimai, vadinami fascikuliacijomis, dažnai būna neskausmingi ir matomi kaip trumpi virpesiai po oda. Abu reiškiniai gali būti gerybiniai, bet jų priežastys ir ištyrimas kartais skiriasi.
- Staigus, stiprus raumens susitraukimas.
- Aštrus arba maudžiantis skausmas spazmo metu.
- Kietas, įtemptas raumuo, kartais apčiuopiamas kaip guzas.
- Tempimo, veržimo ar „surakinimo“ jausmas.
- Trumpalaikis judesio apribojimas, pavyzdžiui, sunku ištiesinti pėdą ar koją.
- Raumens jautrumas ar maudimas kelias valandas.
- Nuovargio jausmas pažeistoje vietoje.
- Nedidelis raumens silpnumas po stipraus mėšlungio.
- Baimė pajudinti raumenį, kad spazmas nepasikartotų.
- Spazmai kartojasi dažnai, stiprėja arba trikdo miegą.
- Kartu atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas.
- Yra kojos patinimas, paraudimas, karštis ar skausmas blauzdoje.
- Pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas ar tamsus šlapimas.
- Spazmai prasideda pradėjus vartoti naują vaistą.
Raumenų spazmai gali atsirasti dėl paprastų kasdienių priežasčių, bet kartais jie susiję su sveikatos sutrikimais. Viena dažniausių priežasčių - raumens pervargimas. Ilgas vaikščiojimas, intensyvi treniruotė, darbas nepatogioje padėtyje ar staigus fizinio krūvio padidėjimas gali išprovokuoti mėšlungį.
Kita svarbi priežastis - skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Gausus prakaitavimas, viduriavimas, vėmimas, nepakankamas skysčių vartojimas ar kai kurių mineralų trūkumas gali padidinti raumenų dirglumą.
Riziką taip pat didina:
- ilgas sėdėjimas arba stovėjimas;
- nėštumas, ypač antrame ir trečiame trimestre;
- vyresnis amžius, kai mažėja raumenų masė ir elastingumas;
- prasta kraujotaka kojose;
- cukrinis diabetas, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligos;
- nervų šaknelių dirginimas, pavyzdžiui, dėl stuburo pakitimų;
- kai kurie vaistai, įskaitant diuretikus, statinus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius ar astmai gydyti vartojamus vaistus;
- alkoholio vartojimas ir miego stoka.
Kartais aiškios priežasties nepavyksta nustatyti. Tokiu atveju svarbu įvertinti, kaip dažnai spazmai kartojasi, ar jie susiję su krūviu, vaistais, mityba, skysčių vartojimu ir kitais simptomais.
Gydytojas pirmiausia išklauso nusiskundimus: kada prasideda spazmai, kiek trunka, kuriuos raumenis apima, ar jie pasireiškia naktį, po fizinio krūvio, ramybėje ar vartojant tam tikrus vaistus. Taip pat svarbu pasakyti apie gretutines ligas, nėštumą, mitybos įpročius, skysčių vartojimą ir vartojamus papildus.
Apžiūros metu įvertinama raumenų jėga, tonusas, refleksai, jautrumas, sąnarių judrumas, laikysena, kraujotaka kojose ir galimi nervų dirginimo požymiai.
Jei spazmai kartojasi, yra stiprūs arba lydi kiti simptomai, gali būti skiriami tyrimai:
- kraujo tyrimai: kalio, magnio, kalcio, natrio kiekis, gliukozė, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai;
- kreatinkinazė, jei įtariamas raumenų pažeidimas;
- skydliaukės hormonų tyrimai;
- vitamino D ar vitamino B12 tyrimai, kai yra pagrindo įtarti trūkumą;
- elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai, jei įtariama nervų ar raumenų liga;
- kraujagyslių echoskopija, jei yra kojų kraujotakos sutrikimo požymių;
- magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija, jei įtariama stuburo, nervų šaknelių ar centrinės nervų sistemos problema.
Ne visiems žmonėms reikalingi sudėtingi tyrimai. Dažnai diagnozei pakanka išsamaus pokalbio ir apžiūros.
Staiga prasidėjus spazmui, pirmoji pagalba paprasta: lėtai ištempkite susitraukusį raumenį ir palaikykite tempimą, kol skausmas atlėgs. Jei mėšlungis apėmė blauzdą, galima atsargiai patraukti pėdą į save arba atsistoti ir švelniai perkelti svorį ant pažeistos kojos. Padėti gali lengvas masažas, šiluma įtemptam raumeniui arba šaltas kompresas, jei po spazmo liko skausmingumas.
Ilgalaikis gydymas priklauso nuo priežasties. Dažnai rekomenduojama:
- reguliariai gerti pakankamai skysčių;
- po prakaitavimo ar fizinio krūvio atkurti elektrolitų balansą;
- palaipsniui didinti fizinį krūvį, vengti staigių treniruočių pokyčių;
- kasdien atlikti tempimo pratimus, ypač blauzdoms ir pėdoms;
- pasirūpinti patogia avalyne;
- koreguoti miego padėtį, jei spazmai kartojasi naktį;
- peržiūrėti vartojamus vaistus kartu su gydytoju.
Magnio ar kitų papildų nereikėtų vartoti aklai, ypač sergant inkstų ligomis ar vartojant kelis vaistus. Jie gali būti naudingi tik tada, kai nustatomas trūkumas arba gydytojas mano, kad tai pagrįsta. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama kineziterapija, raumenų atpalaiduojantys vaistai ar pagrindinės ligos gydymas. Chinino preparatai mėšlungiui gydyti paprastai nerekomenduojami dėl galimo rimto šalutinio poveikio.
Į gydytoją verta kreiptis, jei raumenų spazmai kartojasi dažnai, yra labai skausmingi, trukdo miegui ar kasdienei veiklai, atsirado be aiškios priežasties arba prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus.
Skubios pagalbos reikia, jei spazmus lydi:
- staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas;
- dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimas;
- kojos patinimas, paraudimas, karštis ir stiprus blauzdos skausmas;
- tamsus šlapimas po intensyvaus fizinio krūvio;
- aukšta temperatūra, kaklo sustingimas ar stiprus bendras silpnumas;
- ryškus raumenų silpnumas, tirpimas ar progresuojantys neurologiniai simptomai.
Dauguma raumenų spazmų yra suvaldoma paprastomis priemonėmis, tačiau pasikartojantys simptomai yra signalas sustoti ir išsiaiškinti priežastį. Kuo tiksliau apibūdinsite, kada ir kaip spazmai pasireiškia, tuo lengviau gydytojui parinkti tinkamą pagalbą.
