Ragenos opa
Ragenos opa yra rimtas akies paviršiaus pažeidimas, kai skaidrioje priekinėje akies dalyje - ragenoje - susidaro žaizda, dažniausiai susijusi su infekcija ar uždegimu. Ši būklė gali greitai progresuoti ir, laiku negydoma, sukelti randėjimą, regėjimo pablogėjimą ar net akies vientisumo pažeidimą. Gera žinia ta, kad ankstyvai atpažinta ir tinkamai gydoma Ragenos opa dažnai suvaldoma, todėl svarbiausia nedelsti.
Ragenos opa - tai atviras ragenos epitelio ir gilesnių jos sluoksnių pažeidimas. Ragena yra skaidrus, kupolo formos audinys akies priekyje, per kurį į akį patenka šviesa. Ji padeda sufokusuoti vaizdą ir kartu saugo akį nuo dulkių, mikroorganizmų bei kitų išorinių veiksnių.
Sveika ragena turi kelis apsauginius mechanizmus: vientisą epitelio sluoksnį, ašarų plėvelę, mirksėjimą ir imuninę apsaugą. Kai šie mechanizmai sutrinka - pavyzdžiui, po akies įbrėžimo, netinkamai nešiojant kontaktinius lęšius ar susirgus akių infekcija - mikroorganizmai gali prasiskverbti giliau. Tuomet prasideda uždegimas, audinys ima irti, formuojasi opa.
Ragenos opa gali būti paviršinė arba gili. Paviršinė dažniau gyja be didesnių pasekmių, tačiau gilesnė gali palikti randą. Kadangi ragena turi būti skaidri, net nedidelis randas centrinėje jos dalyje gali trukdyti regėjimui. Sunkiais atvejais infekcija gali plisti į gilesnes akies struktūras, sukelti ragenos suplonėjimą, perforaciją ar endoftalmitą - pavojingą visos akies vidaus infekciją.
Svarbu suprasti, kad Ragenos opa nėra paprastas akies sudirginimas. Tai būklė, kurią turi įvertinti akių gydytojas. Savarankiškai vartojami lašai, ypač hormoniniai priešuždegiminiai preparatai, gali pabloginti eigą, jei opa yra infekcinė.
- Stiprus arba didėjantis akies skausmas, dažnai neproporcingas iš pažiūros nedideliam paraudimui.
- Akies paraudimas, ypač aplink rageną.
- Ašarojimas, deginimas, perštėjimas ar svetimkūnio pojūtis, tarsi akyje būtų smėlio.
- Šviesos baimė - nemalonus jautrumas šviesai, noras užsimerkti.
- Neryškus matymas, migla prieš akį arba staigus regėjimo pablogėjimas.
- Pūlingos, gleivingos ar gausesnės išskyros iš akies.
- Matoma balkšva, pilkšva ar gelsva dėmelė ragenoje.
- Skausmas ar paraudimas, atsiradęs po miego su kontaktiniais lęšiais.
- Nemalonus pojūtis įsidėjus lęšį, nors anksčiau jis tiko.
- Greitai stiprėjantis akių dirginimas, ypač jei lęšiai buvo skalauti vandeniu ar nešvariu tirpalu.
- Vienos akies regėjimo pablogėjimas kartu su ašarojimu ir šviesos baime.
- Labai stipriu, pulsuojančiu akies skausmu.
- Ryškiu regėjimo sumažėjimu arba tamsia dėme regėjimo lauke.
- Akies vokų patinimu.
- Baltu ar gelsvu skysčio sluoksniu akies priekinėje kameroje, vadinamu hipopionu.
- Įtarimu, kad akis tapo minkštesnė, pasikeitė jos forma ar atsirado staigus skausmo sumažėjimas po labai stipraus skausmo - tai gali rodyti ragenos perforaciją.
Ragenos opa dažniausiai atsiranda tada, kai pažeidžiamas apsauginis ragenos paviršius ir į audinį patenka infekcija. Vis dėlto ne visos opos yra vienodos - priežastys gali būti bakterinės, virusinės, grybelinės, parazitinės arba neinfekcinės.
Dažniausios priežastys:
• Bakterinė infekcija. Tai viena dažniausių Ragenos opa priežasčių. Ypač svarbi Pseudomonas aeruginosa bakterija, kuri gali sukelti greitai progresuojančią opą kontaktinių lęšių nešiotojams. Taip pat pasitaiko stafilokokų, streptokokų ir kitų bakterijų sukeltų infekcijų.
• Kontaktiniai lęšiai. Rizika didėja, jei lęšiai nešiojami per ilgai, miegama su jais, jie plaunami vandeniu, naudojamas pasenęs tirpalas, lęšių dėklas retai keičiamas arba nesilaikoma rankų higienos. Net ir minkšti kosmetiniai lęšiai, jei naudojami netinkamai, gali būti pavojingi.
• Herpes simplex virusas. Šis virusas gali sukelti pasikartojantį ragenos uždegimą ir opas. Dažnai būdingas vienos akies pažeidimas, kartojimasis, kartais simptomai sustiprėja po streso, karščiavimo, peršalimo ar imuniteto susilpnėjimo.
• Juostinės pūslelinės virusas. Herpes zoster infekcija, ypač pažeidžianti kaktos ir nosies sritį, gali komplikuotis ragenos uždegimu ir opa.
• Grybelinė infekcija. Dažniau pasitaiko po akies traumos augalinės kilmės medžiaga, pavyzdžiui, šakele, žole ar medžio drožle. Grybelinės opos gali vystytis lėčiau, bet būti sunkiai gydomos.
• Acanthamoeba infekcija. Tai reta, bet labai skausminga ir pavojinga infekcija, siejama su kontaktinių lęšių kontaktu su vandeniu - maudymusi, dušu, lęšių plovimu vandeniu ar netinkama priežiūra.
• Akies trauma. Įbrėžimas nagu, popieriaus kraštu, dulkėmis, metalo ar medžio dalelėmis gali atverti kelią infekcijai.
• Sausų akių liga. Kai trūksta kokybiškos ašarų plėvelės, ragena tampa pažeidžiamesnė, lėčiau gyja.
• Vokų ir blakstienų problemos. Į vidų augančios blakstienos, vokų uždegimas, nevisiškas vokų užsimerkimas miegant ar veidinio nervo pažeidimas gali nuolat dirginti rageną.
• Imuniteto susilpnėjimas. Cukrinis diabetas, autoimuninės ligos, ilgalaikis kortikosteroidų ar imunitetą slopinančių vaistų vartojimas didina infekcijos ir blogesnio gijimo riziką.
• Netinkamas akių lašų vartojimas. Ypač pavojingi be gydytojo paskirti steroidiniai lašai, nes jie gali nuslopinti vietinę imuninę reakciją ir leisti infekcijai plisti.
Kai kuriais atvejais Ragenos opa gali atsirasti ir be akivaizdžios traumos. Todėl svarbu ne tik gydyti pačią opą, bet ir ieškoti priežasties, kuri leido jai susiformuoti.
Ragenos opa diagnozuojama akių gydytojo apžiūros metu. Kadangi ši būklė gali progresuoti greitai, vertinimas paprastai atliekamas skubiai, ypač jei yra skausmas, regėjimo pablogėjimas ar kontaktinių lęšių naudojimo istorija.
Pirmiausia gydytojas paklausia, kada prasidėjo simptomai, ar buvo trauma, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, ar akis buvo veikiama vandens, dulkių, augalinės medžiagos, ar anksčiau pasitaikė herpeso infekcijų. Taip pat svarbu pasakyti, kokius akių lašus jau vartojote - net jei tai buvo tik drėkinamieji ar vaistinėje įsigyti preparatai.
Pagrindiniai tyrimai:
• Regėjimo aštrumo patikrinimas. Jis padeda įvertinti, kiek opa veikia regėjimą, ir vėliau sekti gydymo eigą.
• Apžiūra plyšine lempa. Tai svarbiausias tyrimas. Gydytojas mikroskopu apžiūri rageną, nustato opos dydį, gylį, vietą, kraštus, aplinkinių audinių uždegimą, galimą pūlingą infiltratą.
• Fluoresceino mėginys. Į akį įlašinamas specialus dažas, kuris nuspalvina pažeistą ragenos epitelį. Taip aiškiau matoma opa, įbrėžimai ar dendritiniai, herpeso infekcijai būdingi pažeidimai.
• Ragenos nuograndų mikrobiologinis tyrimas. Jei opa didelė, gili, centrinė, neįprasta, progresuojanti arba susijusi su kontaktiniais lęšiais, gydytojas gali paimti mėginį nuo ragenos paviršiaus. Atliekamas mikroskopinis tyrimas, pasėlis, jautrumo antibiotikams nustatymas, kartais PGR tyrimai virusams ar specialūs tyrimai grybeliams ir Acanthamoeba nustatyti.
• Kontaktinių lęšių, dėklo ar tirpalo ištyrimas. Kartais rekomenduojama atnešti lęšius ir jų dėklą, nes jie gali padėti nustatyti infekcijos šaltinį.
• Akispūdžio matavimas. Gali būti atliekamas atsargiai, priklausomai nuo ragenos būklės. Jei įtariama perforacija, kai kurie tyrimai atidedami.
• Papildomi tyrimai. Kraujo tyrimai paprastai nėra būtini kiekvienu atveju, bet gali būti skiriami įtariant autoimuninę ligą, sunkų uždegimą ar bendrą sveikatos sutrikimą. Kompiuterinė tomografija taikoma retai - dažniausiai tada, kai įtariamas svetimkūnis, akiduobės infekcija ar sunki trauma.
Diagnozės tikslas - ne tik patvirtinti, kad tai Ragenos opa, bet ir kuo tiksliau nustatyti jos priežastį. Nuo to priklauso gydymas: bakterinė, virusinė, grybelinė ir parazitinė opa gydomos skirtingai.
Ragenos opa gydoma skubiai. Gydymo taktika priklauso nuo opos dydžio, gylio, vietos, įtariamos priežasties, regėjimo būklės ir bendros paciento sveikatos. Dažniausiai gydymą prižiūri oftalmologas, o pirmomis dienomis gali prireikti dažnų kontrolinių apžiūrų.
Pagrindiniai gydymo principai:
• Infekcijos stabdymas. Jei įtariama bakterinė Ragenos opa, skiriami antibiotikų akių lašai. Sunkesniais atvejais jie lašinami labai dažnai - kartais kas valandą, taip pat ir naktį pirmąsias gydymo paras. Lengvesniais atvejais gali būti skiriami plataus spektro fluorochinolonų lašai, o sunkesniais - stiprinti, vaistinėje specialiai ruošiami antibiotikų tirpalai.
• Antivirusinis gydymas. Jei įtariama herpeso sukelta Ragenos opa, skiriami antivirusiniai vaistai - akių tepalai ar geliai, kartais geriamos tabletės. Tokiu atveju netinkamas steroidinių lašų vartojimas gali būti ypač pavojingas, todėl gydymas turi būti tikslus.
• Priešgrybelinis gydymas. Grybelinės opos gydomos specialiais priešgrybeliniais lašais, kartais papildomai skiriami geriamieji vaistai. Gydymas dažnai trunka ilgiau nei bakterinių opų atveju.
• Acanthamoeba infekcijos gydymas. Tai sudėtinga būklė, kuriai reikalingi specifiniai antiseptiniai ar antiparazitiniai akių lašai, ilgas gydymo kursas ir labai atidi stebėsena.
• Skausmo ir uždegimo kontrolė. Gydytojas gali skirti vyzdį plečiančių lašų, kurie mažina ciliarinio raumens spazmą ir skausmą. Skausmui malšinti vartojami geriamieji nuskausminamieji. Vietiniai nuskausminamieji lašai namuose paprastai neskiriami, nes jie gali lėtinti gijimą ir pažeisti rageną.
• Kontaktinių lęšių nutraukimas. Gydymo metu kontaktinių lęšių nešioti negalima. Dažnai rekomenduojama išmesti naudotus lęšius, dėklą ir seną tirpalą, kad infekcija nepasikartotų.
• Akių apsauga. Reikia vengti trinti akį, naudoti nešvarias servetėles, dalintis rankšluosčiais. Jei akis jautri šviesai, gali padėti akiniai nuo saulės. Akies užklijavimas ne visada tinkamas, o kai kurių infekcijų atveju gali net pabloginti būklę, todėl tai daroma tik gydytojui nurodžius.
• Steroidiniai lašai. Jie gali sumažinti randėjimą ir uždegimą tam tikrose situacijose, bet infekcinės opos pradžioje gali būti pavojingi. Steroidus galima vartoti tik tuomet, kai juos paskiria oftalmologas, įvertinęs infekcijos kontrolę.
• Gretutinių problemų gydymas. Jei opą lėmė sausų akių liga, vokų uždegimas, blakstienų įaugimas ar nevisiškas vokų užsimerkimas, būtina gydyti ir šias priežastis. Kitaip opa gali kartotis arba gyti blogai.
• Chirurginis gydymas. Jei ragena labai suplonėja, atsiranda perforacijos grėsmė ar infekcija nevaldoma, gali prireikti audinių klijų, apsauginio kontaktinio lęšio, amniono membranos transplantacijos ar ragenos persodinimo - keratoplastikos. Kai regėjimą vėliau riboja randas, ragenos transplantacija gali būti svarstoma ir po infekcijos suvaldymo.
Pacientui labai svarbu laikytis lašinimo grafiko. Net jei simptomai pagerėjo, gydymo nutraukti anksčiau negalima. Taip pat būtina atvykti į paskirtas kontrolines apžiūras, nes gydytojas vertina, ar opa mažėja, ar nėra gilesnio ragenos tirpimo, ar nereikia keisti vaistų pagal pasėlio atsakymą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei atsirado akies skausmas, paraudimas ir regėjimo pablogėjimas. Ragenos opa yra viena iš tų akių ligų, kai laukimas gali kainuoti regėjimą.
Skubiai, tą pačią dieną, kreipkitės į akių gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei:
• staiga pablogėjo vienos akies regėjimas;
• akis stipriai skauda arba skausmas didėja;
• atsirado ryški šviesos baimė;
• matote baltą, pilką ar gelsvą dėmę ragenoje;
• yra pūlingų išskyrų;
• simptomai atsirado nešiojant kontaktinius lęšius arba po miego su jais;
• buvo akies trauma, ypač augalu, medžiu, metalu ar nešvariu daiktu;
• į akį pateko cheminė medžiaga;
• sergate cukriniu diabetu, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba turite susilpnėjusį imunitetą;
• buvo diagnozuota herpeso infekcija akyje ir simptomai kartojasi.
Kol laukiate apžiūros, nenešiokite kontaktinių lęšių, netrinkite akies ir nevartokite likusių senų antibiotikų ar steroidinių lašų be gydytojo nurodymo. Jei naudojote lęšius, neišmeskite jų iš karto - įdėkite į dėklą ir pasiimkite pas gydytoją, nes kartais jie padeda nustatyti infekcijos priežastį.
Nedelsiant kreipiantis pagalbos, gydytojas gali pradėti gydymą dar prieš infekcijai pažeidžiant gilesnius ragenos sluoksnius. Tai gerokai padidina tikimybę išsaugoti gerą regėjimą.
