Ptozė
Ptozė - tai būklė, kai vienas ar abu viršutiniai vokai nusileidžia žemiau įprastos padėties, ribodami regėjimo lauką ir suteikdami veidui nuovargio išraišką. Nors dažnai laikoma kosmetiniu trūkumu, ptozė gali būti rimtesnės ligos simptomas ir paveikti kasdienę veiklą - nuo skaitymo iki vairavimo.
Ptozė (blefaroptozė) - tai patologinis viršutinio voko nusileidimas, atsirandantis dėl voką pakeliančio raumens (levatoro) silpnumo, nervų pažeidimo ar perteklinės odos. Lietuvoje ši būklė vadinama ir vokų nusileidimu. Ptozė gali būti vienpusė arba abipusė, o jos sunkumas vertinamas pagal tai, kiek voko kraštas dengia rageną. Lengva ptozė paprastai tik trikdo išvaizdą, o sunki gali užstoti vyzdį ir sukelti ambliopiją (tingią akį), ypač vaikams. Suaugusiems dažniausia priežastis - su amžiumi susilpnėję raumenys, tačiau ptozę gali sukelti ir įvairios ligos - nuo neurologinių iki akių traumų.
- Vieno ar abiejų viršutinių vokų nusileidimas - voko kraštas yra žemiau įprastos vietos
- Sumažėjęs regėjimo laukas viršuje - žmogui tenka pakelti galvą ar antakius, kad geriau matytų
- Vokų sunkumo jausmas, ypač dienos pabaigoje
- Nuovargio ar mieguistos išvaizdos kompleksas
- Dvigubas matymas ar neryškus matymas
- Galvos skausmas dėl nuolatinės antakių įtempimo
- Akių sausumas ar per didelis ašarojimas
- Veido asimetrija ar silpnumas (pvz., sergant myasthenia gravis)
Ptozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Įgimta ptozė - dažniausiai paveldima arba atsirandanti dėl nepakankamo levatoriaus raumens išsivystymo gimdoje. Įgyta ptozė gali būti susijusi su amžiumi (senatvinė ptozė), akių raumenų silpnumu, nervų pažeidimais (pvz., III galvinio nervo paralyžius), sisteminėmis ligomis (myasthenia gravis, diabetas, skydliaukės ligos) ar traumomis. Ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas ar akių operacijos taip pat gali padidinti riziką. Vyresnis amžius, šeiminė anamnezė ir tam tikros autoimuninės būklės yra pagrindiniai rizikos veiksniai.
Gydytojas oftalmologas pirmiausia atlieka išsamų akių patikrinimą: matuoja voko aukštį, levatoriaus funkciją (kiek raumuo gali pakelti voką) ir maržinį refleksinį atstumą (MRD). Jei ptozė yra vienpusė, lyginamos abi akys. Siekiant išsiaiškinti priežastį, gali būti skiriami kraujo tyrimai (pvz., antikūnų prieš acetilcholino receptorius ieškant myasthenia gravis), MRT ar KT galvos smegenų tyrimas, jei įtariamas nervų pažeidimas. Tenzilono testas ar elektromiografija padeda patvirtinti neuromuskulines ligas. Vaikams būtina patikrinti, ar nėra ambliopijos ar žvairumo.
Gydymo taktika priklauso nuo ptozės priežasties, sunkumo ir amžiaus. Lengva, netrukdanti regėjimui ptozė gali būti stebima. Funkcinė ptozė, kuri riboja regėjimo lauką, dažniausiai gydoma chirurginiu būdu - atliekama levatoriaus rezekcija arba pakabinimo operacija (pritvirtinant voką prie antakių raumenų). Kai ptozė yra kitos ligos simptomas (pvz., myasthenia gravis), pirmiausia gydoma pagrindinė liga - skiriami vaistai (pvz., piridostigminas, imunosupresantai). Laikinai palengvinti simptomus gali padėti specialūs akiniai su vokų pakėlimo įtaisu ar botulino toksino injekcijos (tačiau šis metodas dažniau naudojamas ne ptozei gydyti, o priešingai - gali sukelti ptozę). Bet kokiu atveju, gydymą turi skirti patyręs akių ligų specialistas.
Nedelsdami kreipkitės į oftalmologą, jei: ptozė atsirado staiga (per kelias dienas ar valandas), ypač kartu su dvigubu matymu, galvos skausmu, veido tirpimu ar silpnumu; voko nusileidimas trukdo matyti, verčia pakelti galvą ar antakius; ptozė lydima akių skausmo, paraudimo ar išskyros; vaikui pastebimas vokų nusileidimas, nes tai gali sukelti tingią akį. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei ptozė progresuoja, blogėja dienos metu ar yra susijusi su sunkumu ryti ar kalbėti - tuomet reikia skubiai įvertinti neurologo.
