Pseudoeksfoliacinė glaukoma
Pseudoeksfoliacinė glaukoma yra dažna antrinės glaukomos forma, kai dėl akyje besikaupiančios balkšvos baltyminės medžiagos sutrinka akies skysčio nutekėjimas ir pakyla akispūdis. Liga gali progresuoti nepastebimai, tačiau negydoma pažeidžia regos nervą ir gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Laiku nustatyta pseudoeksfoliacinė glaukoma dažniausiai gali būti kontroliuojama.
Pseudoeksfoliacinė glaukoma išsivysto sergant pseudoeksfoliaciniu sindromu. Tai būklė, kai akies struktūrose, ypač ant lęšiuko priekinio paviršiaus, rainelės, vyzdžio krašto ir akies skysčio nutekėjimo kampo, kaupiasi smulkios balkšvos apnašos. Jos gali užkimšti trabekulinį tinklą - pagrindinį kelią, kuriuo iš akies nuteka skystis.
Kai skystis nuteka blogiau, akispūdis didėja. Padidėjęs spaudimas ilgainiui pažeidžia regos nervą - struktūrą, perduodančią vaizdą iš akies į smegenis. Regos nervo pažeidimas paprastai yra negrįžtamas, todėl svarbiausias gydymo tikslas yra sustabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą.
Pseudoeksfoliacinė glaukoma dažnai būna agresyvesnė nei pirminė atviro kampo glaukoma: akispūdis gali labiau svyruoti, greičiau didėti, o regos lauko pokyčiai progresuoti sparčiau. Dažniausiai liga pažeidžia vieną akį, tačiau ilgainiui gali atsirasti ir kitoje.
- Dažnai jokių simptomų nebūna, todėl liga aptinkama profilaktinės akių patikros metu.
- Gali būti nustatomas padidėjęs akispūdis, nors žmogus to nejaučia.
- Kartais pastebimas neryškus matymas, ypač keičiantis apšvietimui.
- Gali atsirasti didesnis jautrumas šviesai ar diskomfortas akyje.
- Siaurėja periferinis regėjimas - tampa sunkiau pastebėti objektus šonuose.
- Atsiranda regos lauko defektų, kurių pats pacientas iš pradžių gali nepastebėti.
- Gali blogėti matymas viena akimi, ypač jei liga pažengusi.
- Vėlyvose stadijose gali išlikti tik centrinis matymas arba regėjimas labai susilpnėti.
- Staigus akies skausmas, paraudimas ir regėjimo pablogėjimas.
- Vaivorykštės ratilai aplink šviesos šaltinius.
- Galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas kartu su akies skausmu - tai gali būti labai padidėjusio akispūdžio požymiai.
Tiksli pseudoeksfoliacinės glaukomos priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį turi genetinis polinkis, audinių senėjimo procesai ir pakitusi baltymų apykaita akyje. Pseudoeksfoliacinė medžiaga gali kauptis ne tik akyje, bet ir kituose organizmo audiniuose, tačiau regėjimui pavojingiausias jos poveikis yra akies skysčio nutekėjimo sistemai.
Riziką didina vyresnis amžius - liga dažniau nustatoma po 60 metų. Taip pat svarbi šeiminė anamnezė: jei artimi giminaičiai sirgo pseudoeksfoliacine glaukoma ar glaukoma apskritai, verta reguliariai tikrintis akis. Kai kuriuose regionuose ši liga paplitusi dažniau, todėl galimas ir geografinis bei genetinis ryšys.
Kiti galimi rizikos veiksniai: padidėjęs akispūdis, plonesnė ragenos centrinė dalis, kraujotakos sutrikimai, ankstesnės akių ligos ar operacijos. Gyvensena tiesiogiai ligos nesukelia, tačiau bendra širdies ir kraujagyslių sveikata gali turėti reikšmės regos nervo atsparumui.
Pseudoeksfoliacinė glaukoma diagnozuojama gydytojo oftalmologo apžiūros metu. Pirmiausia matuojamas akispūdis - tonometrija. Kadangi sergant šia liga akispūdis gali svyruoti, kartais reikia pakartotinių matavimų skirtingu paros metu.
Atliekama biomikroskopija plyšine lempa: gydytojas ieško būdingų pseudoeksfoliacinių apnašų ant lęšiuko, vyzdžio krašto ir kitų akies struktūrų. Gonioskopija leidžia įvertinti akies kampą ir akies skysčio nutekėjimo sritį. Regos nervo būklė vertinama apžiūrint akies dugną, fotografuojant regos nervo diską arba atliekant optinę koherentinę tomografiją.
Labai svarbus tyrimas yra regos lauko tyrimas, padedantis nustatyti, ar jau yra glaukominių pažeidimų. Taip pat gali būti matuojamas ragenos storis - pachimetrija, nes jis turi įtakos akispūdžio vertinimui. Diagnozė nustatoma įvertinus visų tyrimų visumą, o ne vieną rodiklį.
Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti akispūdį iki tokio lygio, kuris apsaugotų regos nervą nuo tolesnio pažeidimo. Dažniausiai pradedama nuo akių lašų: prostaglandinų analogų, beta blokatorių, karboanhidrazės inhibitorių, alfa agonistų arba jų derinių. Lašus būtina vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, net jei savijauta gera.
Jei vaistų nepakanka arba jie netoleruojami, gali būti taikomas lazerinis gydymas, pavyzdžiui, selektyvioji lazerinė trabekuloplastika. Kai liga progresuoja nepaisant gydymo, svarstomos chirurginės procedūros: trabekulektomija, drenažinių implantų operacijos ar minimaliai invazinės glaukomos operacijos.
Pacientui svarbu reguliariai lankytis pas oftalmologą, nes gydymo planas gali keistis. Taip pat verta pasirūpinti bendra sveikata: kontroliuoti kraujospūdį, vengti rūkymo, laikytis fizinio aktyvumo rekomendacijų ir informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
Į oftalmologą reikėtų kreiptis, jei jums daugiau nei 40-50 metų ir šeimoje yra buvę glaukomos atvejų, net jei regėjimas atrodo geras. Profilaktinės patikros ypač svarbios vyresniame amžiuje, nes pseudoeksfoliacinė glaukoma ilgai gali nesukelti jokių juntamų simptomų.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei staiga pradėjo skaudėti akį, akis paraudo, smarkiai pablogėjo regėjimas, atsirado vaivorykštės ratilai aplink šviesas, pykinimas ar vėmimas. Šie požymiai gali rodyti pavojingai padidėjusį akispūdį.
Jei pseudoeksfoliacinė glaukoma jau diagnozuota, neatidėliokite kontrolinių vizitų. Net ir gerai jaučiantis, regos nervas gali būti pažeidžiamas tyliai, todėl reguliarus stebėjimas yra vienas svarbiausių būdų išsaugoti regėjimą.
