Proktitas
Proktitas - tai tiesiosios žarnos gleivinės uždegimas, galintis sukelti skausmą, kraujavimą, gleivingas išskyras ir nuolatinį norą tuštintis. Nors simptomai gali būti nemalonūs ir neraminantys, daugeliu atvejų proktitas sėkmingai gydomas, kai nustatoma tiksli priežastis. Svarbu nedelsti, nes uždegimą gali sukelti tiek infekcijos, tiek lėtinės žarnyno ligos ar kiti veiksniai, kuriems reikalingas skirtingas gydymas.
Proktitas yra uždegiminė būklė, pažeidžianti tiesiąją žarną - paskutinę storosios žarnos dalį, esančią prieš išangę. Tiesiosios žarnos gleivinė yra jautri: ji dalyvauja išmatų kaupime, tuštinimosi pojūčio susidaryme ir apsaugo gilesnius audinius nuo dirginimo. Kai ši gleivinė uždegama, ji paburksta, parausta, gali pradėti kraujuoti, išskirti gleives ar pūlingas išskyras.
Proktitas gali būti ūminis, kai simptomai atsiranda staiga ir trunka trumpiau, arba lėtinis, kai uždegimas tęsiasi ilgai, kartojasi arba yra susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar Krono liga. Uždegimas gali būti nedidelis ir apsiriboti tik tiesiąja žarna, tačiau kai kuriais atvejais jis plinta aukščiau į storąją žarną.
Svarbu suprasti, kad proktitas nėra viena konkreti liga su viena priežastimi. Tai yra uždegimo apibūdinimas, o gydymo sėkmė priklauso nuo to, kas šį uždegimą sukėlė. Vienam žmogui proktitas gali atsirasti dėl lytiškai plintančios infekcijos, kitam - po spindulinės terapijos, dar kitam - dėl autoimuninio žarnyno uždegimo. Todėl savarankiškai gydytis nereikėtų, ypač jei yra kraujavimas, stiprus skausmas ar karščiavimas.
- Skausmas, deginimas ar maudimas tiesiosios žarnos srityje.
- Nuolatinis arba dažnas noras tuštintis, net jei išmatų beveik nėra - tai vadinama tenezmais.
- Kraujas ant tualetinio popieriaus, išmatose arba unitaze.
- Gleivingos, kartais pūlingos išskyros iš tiesiosios žarnos.
- Viduriavimas arba dažnesnis tuštinimasis mažais kiekiais.
- Diskomfortas ar spaudimo pojūtis išangės srityje.
- Pilvo apačios skausmas ar spazmai.
- Skausmas tuštinantis.
- Išangės niežėjimas ar dirginimas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas, ypač jei priežastis infekcinė.
- Skausmas lytinių santykių metu arba po jų, jei uždegimas susijęs su infekcija ar gleivinės pažeidimu.
- Svorio kritimas, apetito sumažėjimas ar nuovargis, kai proktitas yra lėtinės uždegiminės žarnyno ligos dalis.
- Kraujavimas tampa gausus arba kartojasi kasdien.
- Skausmas stiprėja ir trukdo sėdėti, vaikščioti ar miegoti.
- Atsiranda aukšta temperatūra.
- Viduriavimas nepraeina, atsiranda dehidratacijos požymių.
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba kartojasi bangomis.
Proktitas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Viena svarbiausių grupių - infekcijos. Tiesiosios žarnos uždegimą gali sukelti lytiškai plintančios infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidiozė, pūslelinės virusas, sifilis ar limfogranuloma venereum. Rizika didėja turint nesaugių analinių lytinių santykių, dažnai keičiant partnerius arba nenaudojant prezervatyvų.
Kita dažna priežastis - uždegiminės žarnyno ligos. Opinis kolitas neretai prasideda būtent nuo tiesiosios žarnos uždegimo. Krono liga taip pat gali pažeisti tiesiąją žarną, nors dažniau apima skirtingas virškinamojo trakto dalis. Šios ligos susijusios su netinkamai suaktyvėjusia imunine sistema, genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais.
Proktitas gali atsirasti po spindulinės terapijos, taikytos dubens organų navikams gydyti, pavyzdžiui, prostatos, gimdos kaklelio, gimdos ar tiesiosios žarnos vėžiui. Spinduliai gali pažeisti gleivinės kraujagysles ir sukelti vadinamąjį spindulinį proktitą, kuris kartais pasireiškia praėjus mėnesiams ar net metams po gydymo.
Kitos galimos priežastys - bakterinės žarnyno infekcijos, antibiotikų vartojimo sukelta Clostridioides difficile infekcija, mechaninis gleivinės dirginimas, svetimkūniai, klizmos ar cheminės medžiagos, taip pat sumažėjusi kraujotaka tiesiosios žarnos srityje. Riziką gali didinti nusilpęs imunitetas, ŽIV infekcija, imunosupresiniai vaistai, ankstesnės žarnyno ligos ir dubens srities procedūros.
Proktitas diagnozuojamas įvertinus simptomus, apžiūros duomenis ir atlikus tyrimus. Gydytojas pirmiausia paklaus, kada prasidėjo skausmas, kraujavimas ar išskyros, ar yra viduriavimas, karščiavimas, svorio kritimas, kokie vaistai vartojami, ar buvo spindulinė terapija, kelionės, antibiotikų vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai.
Apžiūros metu gali būti atliekamas išangės ir tarpvietės įvertinimas, digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas pirštu. Jis padeda nustatyti skausmingumą, kraują, pūlius, susiaurėjimą, darinius ar kitus pakitimus.
Dažnai reikalingi instrumentiniai tyrimai. Anoskopija arba proktoskopija leidžia apžiūrėti išangės kanalą ir tiesiosios žarnos gleivinę. Sigmoidoskopija arba kolonoskopija atliekama, kai reikia įvertinti didesnę storosios žarnos dalį, įtariamas opinis kolitas, Krono liga, navikai ar kitos būklės. Tyrimo metu gali būti paimama biopsija - nedidelis gleivinės mėginys mikroskopiniam ištyrimui.
Laboratoriniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, išmatų pasėlis, tyrimai dėl parazitų, Clostridioides difficile toksinų. Jei įtariama lytiškai plintanti infekcija, imami tepinėliai ar atliekami nukleorūgščių amplifikacijos tyrimai dėl gonorėjos ir chlamidiozės, taip pat kraujo tyrimai dėl sifilio, ŽIV ar kitų infekcijų. Kartais reikalingi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei įtariamos komplikacijos, pūliniai ar Krono liga.
Proktitas gydomas pagal priežastį, todėl vieno universalaus gydymo nėra. Jei uždegimą sukėlė bakterinė ar lytiškai plintanti infekcija, skiriami tinkami antibiotikai. Esant pūslelinės viruso sukeltam proktitui, gali būti reikalingi antivirusiniai vaistai. Labai svarbu, kad lytiškai plintančios infekcijos atveju būtų ištirti ir, jei reikia, gydomi lytiniai partneriai; iki gydymo pabaigos rekomenduojama vengti lytinių santykių arba griežtai naudoti apsaugos priemones.
Jei proktitas susijęs su opiniu kolitu ar kita uždegimine žarnyno liga, dažnai skiriami vietiniai vaistai - mesalazino žvakutės, putos ar klizmos, kartais kortikosteroidai. Sunkesniais atvejais gali prireikti geriamųjų vaistų, imuninę sistemą veikiančių preparatų ar biologinės terapijos. Tokį gydymą paprastai prižiūri gastroenterologas.
Spindulinio proktito gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Gali būti taikomi vietiniai priešuždegiminiai vaistai, gleivinę saugančios priemonės, kraujavimą mažinančios endoskopinės procedūros. Kartais prireikia pakartotinių gydymo seansų, nes spinduliniai gleivinės pažeidimai gali gyti lėčiau.
Simptomams palengvinti rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, vengti alkoholio, labai aštraus maisto, dirginančių klizmų ar savavališkai naudojamų tiesiosios žarnos preparatų. Esant skausmui, gydytojas gali rekomenduoti tinkamus vaistus nuo skausmo. Jei viduriuojama, svarbu nevartoti viduriavimą stabdančių vaistų nepasitarus su gydytoju, nes kai kurių infekcijų atveju jie gali pabloginti būklę.
Chirurginis gydymas reikalingas retai, tačiau gali būti svarstomas, jei atsiranda komplikacijų, pavyzdžiui, pūlinys, fistulė, ryškus susiaurėjimas, sunkus nekontroliuojamas kraujavimas ar labai sunki uždegiminė žarnyno liga.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado kraujavimas iš tiesiosios žarnos, gleivingos ar pūlingos išskyros, nuolatinis noras tuštintis, skausmas tuštinantis ar neįprastas spaudimo pojūtis išangės srityje. Net jei simptomai atrodo nedideli, proktitas gali būti infekcijos ar lėtinės žarnyno ligos požymis, todėl svarbu nustatyti priežastį.
Skubios pagalbos reikia, jei kraujavimas gausus, išmatos tampa juodos arba labai kraujingos, atsiranda stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas, aukšta temperatūra, alpimas, ryškus silpnumas, padažnėjęs pulsas ar dehidratacijos požymiai. Taip pat nedelskite, jei turite nusilpusį imunitetą, sergate ŽIV, vartojate imunitetą slopinančius vaistus, neseniai buvo taikyta chemoterapija ar spindulinė terapija.
Jeigu simptomai atsirado po nesaugių lytinių santykių, verta atvirai tai pasakyti gydytojui. Tokia informacija padeda greičiau parinkti tikslius tyrimus ir gydymą. Gydytojo tikslas nėra vertinti, o padėti saugiai ir veiksmingai išspręsti sveikatos problemą.
