Priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas - tai būklė, kai vaisiaus vandenys nuteka prieš prasidedant gimdymui. Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų, galinti kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui, todėl svarbu laiku atpažinti požymius ir kreiptis pagalbos.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas (PVVP) - tai vaisiaus membranų plyšimas, dėl kurio vaisiaus vandenys pradeda tekėti dar neprasidėjus gimdymo sąrėmiams. Paprastai vandenys nuteka gimdymo metu, tačiau jei tai įvyksta anksčiau, padidėja infekcijos, priešlaikinio gimdymo ir kūdikio sveikatos sutrikimų rizika. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai - trečiąjį trimestrą.
- Staigus skysčio srautas iš makšties - jaučiamas kaip šlapinimasis ar drėkinimas
- Nuolatinis arba protarpinis skysčio tekėjimas, ypač keičiant kūno padėtį
- Skysčio kvapas ir spalva dažniausiai būna šviesūs, bespalviai arba gelsvi
- Padidėjęs makšties išskyrų kiekis, dažnai vandeningas
- Jausmas, kad pilvas tapo mažesnis (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis)
- Kartais - skausmas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros srityje
Tiksli priešlaikinio vaisiaus vandenų plyšimo priežastis ne visada nustatoma. Dažniausios priežastys yra infekcijos (pavyzdžiui, makšties, šlapimo takų ar vaisiaus membranų uždegimas), kurios silpnina membranas. Reikšmingi rizikos veiksniai: rūkymas, daugiavaisis nėštumas, ankstesnis priešlaikinis gimdymas, kraujavimas nėštumo metu, invaziniai tyrimai (pvz., amniocentezė) ir tam tikros gimdos kaklelio būklės. Taip pat svarbu žinoti, kad padidėjusi rizika yra moterims, turinčioms mažą kūno masės indeksą ar dirbančioms sunkų fizinį darbą.
Gydytojas pirmiausia atlieka apžiūrą ir vertina Jūsų simptomus. Dažniausiai naudojami šie tyrimai: sterilios makšties tamponas (tyrimas dėl vaisiaus vandenų baltymų), ultragarsinis tyrimas (vertinamas vaisiaus vandenų kiekis) ir amnioskopija (tiesioginis vaisiaus vandenų apžiūrėjimas). Jei yra įtarimas dėl infekcijos, imami kraujo ir šlapimo mėginiai. Svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, nes laiku nustatyta būklė padeda išvengti komplikacijų.
Gydymo taktika priklauso nuo nėštumo trukmės ir bendros motinos bei kūdikio būklės. Jei nėštumas yra po 37 savaičių, dažniausiai stengiamasi skatinti gimdymą, kad būtų išvengta infekcijos. Jei nėštumas yra trumpesnis, gali būti taikomas laukimo būdas: stebėjimas ligoninėje, antibiotikų skyrimas (prevencinis nuo infekcijos) ir kartais kortikosteroidai vaisiaus plaučių brendimui pagreitinti. Chirurginė intervencija retai reikalinga, tačiau esant komplikacijų, gali prireikti cezario pjūvio.
Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei: pajuntate staigų ar nuolatinį skysčio nutekėjimą iš makšties (ypač jei tai vandeningas skystis), pastebite kraują, pūlius ar nemalonų kvapą, jaučiate pilvo skausmą, karščiavimą, šaltkrėtį ar gimdos susitraukimus. Taip pat būtina skubėti į gimdymo namus, jei sumažėja vaisiaus judesiai. Šie simptomai gali rodyti infekciją, priešlaikinį gimdymą ar kitą pavojingą būklę - nedelskite.
