Prieskydinių liaukų vėžys
Prieskydinių liaukų vėžys yra reta, bet pavojinga endokrininė liga, kai piktybiniu procesu pažeidžiamos mažytės liaukos, atsakingos už kalcio balanso reguliavimą. Laiku nediagnozavus, ši liga gali sukelti sunkių medžiagų apykaitos sutrikimų ir gyvybei pavojingų komplikacijų.
Prieskydinių liaukų vėžys (dar vadinamas prieskydinių liaukų karcinoma) - tai piktybinis navikas, atsirandantis iš prieskydinių liaukų epitelio ląstelių. Šios liaukos, paprastai keturios, yra kakle prie skydliaukės ir gamina prieskydinių liaukų hormoną (PTH), kuris reguliuoja kalcio ir fosforo kiekį kraujyje bei kaulų apykaitą. Sergant vėžiu, PTH išskyrimas tampa nekontroliuojamas, todėl smarkiai padidėja kalcio koncentracija kraujyje (hiperkalcemija). Šis sutrikimas gali pažeisti inkstus, kaulus, virškinimo sistemą ir nervų sistemą. Skirtingai nuo gerybinių prieskydinių liaukų adenomų, vėžys linkęs plisti į aplinkinius audinius, kaklo limfmazgius ir tolimus organus, pavyzdžiui, plaučius.
- Troškulys ir dažnas šlapinimasis (poliurija)
- Nuovargis, raumenų silpnumas, depresija
- Pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas
- Kaulų skausmai, kaulų trapumas, padidėjusi lūžių rizika
- Pajuntamas mazgas ar gumbas kaklo priekyje
- Užkimimas ar balso pasikeitimas
- Pasunkėjęs rijimas, spaudimo jausmas kakle
Tikslios prieskydinių liaukų vėžio priežastys dar nėra visiškai aiškios. Genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį - tam tikri paveldėti sindromai (pavyzdžiui, daugialypė endokrininė neoplazija 1 tipo - MEN1, paveldimas prieskydinių liaukų vėžys) žymiai padidina riziką. Sporadiniais atvejais gali atsirasti somatinės mutacijos, ypač CDC73 (HRPT2) geno, kuris dalyvauja ląstelių augimo reguliavime. Manoma, kad ilgalaikė inkstų nepakankamumo ar jonizuojančios spinduliuotės ekspozicija taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 40 metų žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesniems.
Prieskydinių liaukų vėžio diagnostikos pradžioje atliekami kraujo tyrimai, kurie parodo žymiai padidėjusį prieskydinių liaukų hormono (PTH) kiekį bei kalcio koncentraciją. Diagnozei patvirtinti ir navikui lokalizuoti naudojami vaizdiniai tyrimai: kaklo echoskopija (ultragarsas) dažnai padeda įvertinti naviko dydį ir formą; scintigrafija su techneciu-99m sestamibi yra jautriausias metodas prieskydinių liaukų audiniams identifikuoti. Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojamos įvertinti naviko išplitimą į limfmazgius ir kitus organus. Galutinis patvirtinimas gaunamas atlikus biopsiją su plonos adatos aspiracija, tačiau ji atliekama atsargiai, nes gali sukelti naviko ląstelių išplitimą. Po operacijos atliekamas histologinis pašalinto mazgo tyrimas.
Pagrindinis prieskydinių liaukų vėžio gydymo metodas yra radikali chiruginė operacija - visiškas naviko pašalinimas, dažnai kartu su pažeista prieskydine liauka, aplinkiniais audiniais ir kaklo limfmazgiais. Jei navikas nenustatytas iš anksto, operacija yra sudėtinga ir reikalauja patyrusio endokrininio chirurgo. Po operacijos gali prireikti papildomų gydymo būdų: spindulinės terapijos (radioterapijos) arba chemoterapijos, kai liga išplitusi. Kai navikas išskiria per daug PTH ir sukelia hiperkalcemiją, gali būti skiriami kalcimimetikai (pvz., cinakalcetas), bisfosfonatai, denosumabas ir kraujo plazmos filtracija (dializė). Kadangi prieskydinių liaukų vėžys dažnai atsinaujina, pacientai stebimi ilgą laiką, reguliariai tikrinant kalcio ir PTH lygį.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar endokrinologą, jei pastebėjote nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nepagrįstą nuovargį, kaulų skausmus arba jaučiate gumbą kakle. Ypatingai atidūs turėtų būti asmenys, kurių šeimoje buvo prieskydinių liaukų vėžio ar daugialypės endokrininės neoplazijos. Taip pat verta skubiai kreiptis, jei atsiranda stiprus pykinimas, vėmimas, sumišimas arba širdies ritmo sutrikimai - tai gali rodyti gyvybei pavojingą hiperkalcemiją.
