Priapizmas
Priapizmas - tai ilgalaikė ir skausminga erekcija, trunkanti daugiau nei 4 valandas ir nesusijusi su seksualiniu susijaudinimu. Tai rimta medicininė būklė, kuri be skubios pagalbos gali sukelti negrįžtamą varpos audinių pažeidimą ir nuolatinę erekcijos disfunkciją. Todėl labai svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus.
Priapizmas yra patologinė būklė, kai varpa lieka erekcijos būklės ilgiau nei 4 valandas be seksualinio stimuliavimo arba po jo. Pagrindinis mechanizmas yra kraujo nutekėjimo iš varpos kaverninių kūnelių sutrikimas. Dažniausiai pasitaiko išeminis (venų okliuzinis) priapizmas, kai kraujas įstringa ir nebeatiteka, dėl to kyla deguonies trūkumas, skausmas ir audinių pažeidimas. Rečiau pasitaiko neišeminis (arterinis) priapizmas, kai dėl traumos padidėja arterijų kraujotaka, tačiau nutekėjimas nėra visiškai užblokuotas. Abi formos reikalauja skirtingo gydymo, tačiau išeminė yra pavojingesnė ir dažniau sukelia ilgalaikes pasekmes.
- Ištisinė, skausminga erekcija, trunkanti ilgiau nei 4 valandas
- Varpos kamienas yra kietas, o varpos galvutė (glandas) dažnai lieka minkšta
- Skausmas varpoje, kirkšnyje ar apatinėje pilvo dalyje
- Sunkumas ar negalėjimas šlapintis
- Pykinimas, galvos svaigimas dėl skausmo
- Bendra nerimo būsena
Dažniausia išeminio priapizmo priežastis yra hemoglobino pokyčiai, pvz., pjautuvinė anemija, kuri sudaro didelę dalį atvejų. Taip pat priapizmą gali sukelti tam tikri vaistai - injekciniai preparatai erekcijos disfunkcijai gydyti, antidepresantai, antipsichotikai, kraują skystinantys vaistai. Narkotinės medžiagos, tokios kaip marihuana ar kokainas, taip pat yra žinomi rizikos veiksniai. Retesnės priežastys apima varpos traumas, medžiagų apykaitos ligas (pvz., podagra), navikus ar uždegimines ligas. Vyrams, sergantiems kraujo ligomis ar vartojantiems minėtus medikamentus, priapizmo rizika yra didesnė.
Gydytojas pirmiausia įvertina paciento anamnezę, sužino apie simptomų pradžią, trukmę ir galimas priežastis. Pagrindinis tyrimas yra kraujo dujų analizė iš varpos kaverninių kūnelių - ji leidžia atskirti išeminį (rūgštus, mažai deguonies turintis kraujas) nuo neišeminio (oksigenuotas kraujas) priapizmo. Taip pat atliekamas varpos doplerinis ultragarsas, kuris parodo kraujotaką ir padeda nustatyti arterinį pažeidimą. Kraujo tyrimai gali padėti išsiaiškinti pjautuvinę anemiją ar kitas hematologines ligas. Šie tyrimai yra būtini norint parinkti tinkamą gydymo taktiką.
Priapizmo gydymas priklauso nuo jo tipo. Išeminiam priapizmui svarbiausia kuo greičiau sumažinti spaudimą varpoje. Pradžioje atliekama aspiracija (kraujo ištraukimas adata) ir kaverninių kūnelių plovimas fiziologiniu tirpalu, dažnai kartu su simpatomimetikais (pvz., fenilefrinu), kurie susiaurina kraujagysles ir pagerina nutekėjimą. Jei šios priemonės nepadeda, atliekama chirurginė šunto (bypass) operacija, kuri atkuria kraujotaką. Neišeminis priapizmas dažnai praeina savaime, tačiau gali prireikti arterijų embolizacijos - minimaliai invazinės procedūros, kai užkimšama pažeista kraujagyslė. Gydant būtina kontroliuoti pagrindinę priežastį, pvz., pjautuvinės anemijos atveju - hidratacija, deguonies terapija, kraujo perpylimas.
Jei erekcija trunka ilgiau nei 4 valandas ir nėra susijusi su seksualiniu susijaudinimu, būtina skubiai vykti į priėmimo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą. Kiti pavojingi požymiai - stiprėjantis varpos skausmas, šlapinimosi negalėjimas arba varpos pamėlynavimas. Negalima tikėtis, kad erekcija praeis savaime - kiekviena papildoma valanda didina audinių pažeidimo ir potencijos praradimo riziką. Net jei skausmas nėra labai stiprus, bet erekcija tęsiasi, reikia kreiptis į gydytoją. Priapizmo atveju negalima vartoti jokių savarankiškų priemonių, pvz., šalto kompreso ar vaistų, nes tai gali pabloginti būklę.
