Premenstruacinis sindromas
Premenstruacinis sindromas (PMS) - tai fizinių ir emocinių simptomų rinkinys, pasireiškiantis moterims likus kelioms dienoms iki menstruacijų. Šie nemalonūs pojūčiai dažnai praeina prasidėjus mėnesinėms arba netrukus po jų. Nors PMS yra labai dažnas, jis gali reikšmingai paveikti moters savijautą ir gyvenimo kokybę.
Premenstruacinis sindromas - tai ciklinis sutrikimas, kai antroje mėnesinių ciklo pusėje (liuteininėje fazėje) dėl hormonų svyravimų atsiranda įvairių simptomų. Tikslus mechanizmas nėra visiškai aiškus, bet manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina estrogeno ir progesterono lygio pokyčiai, taip pat neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, disbalansas. Šie pokyčiai paveikia centrinę nervų sistemą, vandens ir druskų apykaitą bei kitus organus. Svarbu pabrėžti, kad PMS yra sudėtingas reiškinys, kiekvienai moteriai pasireiškiantis skirtingai.
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas
- Krūtų jautrumas ar patinimas
- Galvos skausmai
- Nuovargis
- Sąnarių ir raumenų skausmai
- Miego sutrikimai
- Dirglumas ir nuotaikų kaita
- Liūdesys ar nerimas
- Užsisklendimas ar noras verkti
- Susikaupimo sunkumai
- Pyktis ar agresyvumas
Tiksli PMS priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka hormonų (estrogeno, progesterono) svyravimai ir jų sąveika su smegenų cheminėmis medžiagomis. Rizikos veiksniai: genetinis polinkis (jei mama ar sesuo sirgo PMS), stresas, netinkama mityba (daug druskos, kofeino, mažai kalcio ir magnio), nepakankamas fizinis aktyvumas, taip pat amžius - dažniausiai PMS būna ryškesnis 25-35 metų moterims.
Premenstruacinio sindromo diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomų dienoraščiu, kuriame moteris bent du mėnesius fiksuoja savo pojūčius. Gydytojas gali atlikti bendrą apžiūrą, kraujo tyrimus, kad atmestų kitas ligas (pvz., skydliaukės sutrikimus, depresiją). Kartais naudojami klausimynai, padedantys įvertinti simptomų sunkumą ir jų ryšį su menstruaciniu ciklu.
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais pakanka gyvenimo būdo pokyčių: reguliari mankšta, subalansuota mityba (daugiau vaisių, daržovių, mažiau cukraus ir druskos), streso valdymas. Sunkesniais atvejais skiriami vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skausmui malšinti, kombinuotos hormoninės kontraceptinės tabletės (gerina hormonų pusiausvyrą), antidepresantai iš selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupės arba diuretikai (esant stipriam patinimui). Kartais rekomenduojami maisto papildai (kalcis, magnis, vitaminas B6).
Būtina kreiptis į gydytoją, jei PMS simptomai labai stiprūs ir trukdo kasdienei veiklai, darbui ar santykiams. Taip pat verta apsilankyti pas specialistą, jei simptomai tampa vis sunkesni arba atsiranda naujų, neįprastų požymių (pvz., kraujavimas tarp ciklų). Ypač svarbu nedelsti, jei kyla minčių apie savižudybę arba jaučiama, kad emocinė būklė tampa nekontroliuojama - tai gali reikšti sunkesnę premenstruacinę disforinio sutrikimo (PMDS) formą.
