Premenstruacinis disforinis sutrikimas
Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra sunki hormonų sukelta būklė, pasireiškianti stipriais emociniais ir fiziniais simptomais likus savaitei iki mėnesinių. Tai ne įprasti priešmenstruaciniai negalavimai, o rimtas sutrikimas, gerokai pabloginantis moters gyvenimo kokybę ir reikalaujantis gydytojo pagalbos.
Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra lėtinė būklė, susijusi su moters mėnesinių ciklu. Skirtingai nuo lengvesnio priešmenstruacinio sindromo (PMS), PMDS sukelia itin stiprius nuotaikos svyravimus, dirglumą, liūdesį ir fizinį diskomfortą, kurie atsiranda liuteininėje ciklo fazėje ir išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad pagrindinis vaidmuo tenka pernelyg stipriai organizmo reakcijai į normalius hormonų svyravimus, ypač progesterono skilimo produktus, kurie veikia smegenų neuromediatorius, tokius kaip serotoninas. Ši būklė pažeidžia emocinę ir fizinę sveikatą, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti.
- Staigūs nuotaikos svyravimai, pyktis ar dirglumas
- Prislėgta nuotaika, beviltiškumas, liūdesys
- Padidėjęs nerimas, įtampa
- Sumažėjęs domėjimasis kasdienine veikla
- Miego sutrikimai: nemiga arba padidėjęs mieguistumas
- Galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmas
- Pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, nuovargis
- Apetito pokyčiai: persivalgymas arba potraukis tam tikram maistui
- Sunkumas susikaupti, abejingumas
- Kai kurioms moterims - polinkis į savižudiškas mintis ar savęs žalojimą
Tiksli PMDS priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai susiję su jautrumu normaliems hormonų svyravimams po ovuliacijos. Pagrindiniai rizikos veiksniai: genetinis polinkis (jei šeimoje yra buvę PMDS ar nuotaikos sutrikimų); padidėjęs streso lygis; lėtinės ligos (pvz., depresija ar nerimo sutrikimai); jaunas amžius (dažniau pasireiškia 20-40 metų moterims); tam tikri gyvenimo būdo veiksniai (pvz., rūkymas, per didelis kofeino vartojimas). Nors priešmenstruacinis laikotarpis yra natūralus, moterims su PMDS organizmas reaguoja pernelyg stipriai, o tai sukelia disforiją - priešingą nei euforija būseną.
PMDS diagnozuojamas remiantis simptomų stebėjimu mažiausiai du mėnesio ciklus. Gydytojas gali paprašyti pildyti dienoraštį arba naudoti klausimynus, pvz., DRSP (Daily Record of Severity of Problems). Svarbu, kad simptomai atsirastų tik liuteininėje fazėje (po ovuliacijos) ir išnyktų per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios. Taip pat turi būti atmesti kiti sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas, skydliaukės ligos ar endometriozė. Kartais gali prireikti kraujo tyrimų ar kitų metodų, kad būtų pašalintos kitos priežastys.
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvesniais atvejais gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai: reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, streso mažinimas, miego higiena. Kartais vartojami maisto papildai (kalcis, magnis, vitaminas B6). Esant vidutiniams ar sunkiems simptomams, gydytojas gali skirti vaistus: selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), hormoninius kontraceptikus (ypač drospirenoną turinčius), gonadotropiną atpalaiduojančio hormono agonistus arba nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija) taip pat gali būti naudinga. Sunkiausiais atvejais, kai neveikia kiti metodai, gali būti svarstoma chirurginė intervencija (kiaušidžių pašalinimas), tačiau tai daroma retai.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei priešmenstruaciniai simptomai yra tokie stiprūs, kad trukdo kasdienei veiklai, darbui ar santykiams. Ypač svarbu skubiai ieškoti pagalbos, jei kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą arba jaučiamas visiškas bejėgiškumas. Nereikėtų kentėti tyloje - PMDS yra pagydoma būklė. Gydytojas gali būti šeimos gydytojas, ginekologas ar psichiatras. Jei simptomai atsiranda tik po ovuliacijos ir išnyksta prasidėjus mėnesinėms, verta užsirašyti dienoraštį ir pateikti jį specialistui.
