Postpartalinė psichozė
Postpartalinė psichozė - reta, bet sunki psichikos liga, pasireiškianti per pirmąsias savaites po gimdymo. Ji reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Laiku atpažinta ir gydoma, dauguma moterų visiškai pasveiksta.
Postpartalinė psichozė yra ūmi psichikos būklė, kai moteris po gimdymo patiria tikrovės suvokimo sutrikimą. Ji skiriasi nuo lengvesnės „kūdikio bliuzo“ ar pogimdyminės depresijos. Ši liga paveikia smegenų chemiją, dažnai susijusią su staigiais hormonų pokyčiais, miego trūkumu ir genetiniu polinkiu. Simptomai gali apimti haliucinacijas, kliedesius, sumišimą ir nuotaikos svyravimus. Svarbu žinoti, kad tai yra gydoma būklė, o laiku suteikta pagalba padeda išvengti ilgalaikių pasekmių tiek moteriai, tiek kūdikiui.
- Haliucinacijos - girdimi balsai ar matomi vaizdai, kurių nėra iš tikrųjų.
- Kliedesiai - įsitikinimai, kurie prieštarauja realybei (pvz., kad kūdikis ypatingas ar pavojingas).
- Ūmus sumišimas - moteris gali neatskirti dienos nuo nakties ar prarasti laiko pojūtį.
- Staigūs nuotaikos svyravimai - nuo euforijos iki gilaus liūdesio ar agresijos.
- Nemiga ir nerimas, net kai kūdikis miega.
- Keistas elgesys - per didelis susirūpinimas ar abejingumas kūdikiui.
- Pykčio protrūkiai arba įtarumas artimųjų atžvilgiu.
- Mintys apie savęs ar kūdikio sužalojimą.
Tikslios priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau manoma, kad postpartalinę psichozę sukelia staigus hormonų (estrogeno, progesterono) lygio kritimas po gimdymo, miego trūkumas ir genetinis polinkis. Riziką didina: pirmas gimdymas, bipolinis sutrikimas ar šizofrenija asmeninėje ar šeimos istorijoje, stresas, komplikuotas nėštumas. Moterys, anksčiau patyrusios pogimdyminę psichozę, turi labai didelę recidyvo riziką kitų gimdymų metu.
Postpartalinė psichozė diagnozuojama psichiatro apžiūros metu. Gydytojas įvertina moters elgesį, mintis, emocijas ir atlieka klinikinį pokalbį. Kraujo tyrimai (pvz., hormonų, skydliaukės funkcijos) ir smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT) gali padėti atmesti kitas priežastis, tokias kaip infekcijos ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos, jei pastebimi simptomai - tyrimai nėra skausmingi ar sudėtingi.
Gydymas dažniausiai vyksta ligoninėje, siekiant užtikrinti moters ir kūdikio saugumą. Naudojami vaistai: antipsichotikai (pvz., olanzapinas), nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio druskos), o sunkiais atvejais - elektros impulsų terapija (EKT). Labai svarbus miego režimas ir psichoterapija. Dauguma moterų visiškai pasveiksta per kelias savaites ar mėnesius, tačiau prireikia ilgalaikio stebėjimo. Jei moteris maitina krūtimi, gydytojas parenka saugius vaistus.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei: moteris pradeda girdėti balsus, matyti nerealius dalykus, turi kliedesių apie kūdikį, yra labai sutrikusi, kalba nerišliai arba reiškia mintis pakenkti sau ar kūdikiui. Šie simptomai gali greitai stiprėti - laukti nereikia. Artimieji turėtų veikti ryžtingai: geriau per daug sunerimti nei per vėlai.
