Postpartalinė depresija
Postpartalinė depresija - tai ne vien „bloga nuotaika“ po gimdymo. Tai rimta psichikos sveikatos būklė, paveikianti maždaug vieną iš septynių gimdyvių. Laiku neatpažinta ir negydoma ji gali trukdyti ne tik moters savijautai, bet ir kūdikio vystymuisi.
Postpartalinė depresija - tai klinikinė depresija, prasidedanti per pirmuosius metus po gimdymo. Skirtingai nei trumpalaikis „kūdikio bliuzas“, ši būklė trunka ilgiau nei dvi savaites ir reikšmingai sutrikdo kasdienę veiklą. Pagrindiniai mechanizmai apima hormonų svyravimus (estrogeno, progesterono ir skydliaukės hormonų pokyčius), miego trūkumą, psichologinį stresą bei socialinės paramos stoką.
- Nuolatinis liūdesys ar tuštumo jausmas
- Staigūs nuotaikos svyravimai
- Padidėjęs dirglumas ar pyktis
- Miego sutrikimai (net ir tada, kai kūdikis miega)
- Apetito pokyčiai (valgoma per mažai arba per daug)
- Sumenkęs domėjimasis veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą
- Neproporcingai didelė kaltė ar bevertiškumo jausmas
- Sunkumas susikaupti ar priimti sprendimus
- Mintys apie savęs ar kūdikio sužalojimą (reikalauja skubios pagalbos)
Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau riziką didina keli veiksniai. Hormoniniai pokyčiai po gimdymo gali paveikti smegenų chemiją. Papildoma rizika kyla, jei moteris anksčiau yra sirgusi depresija, patyrė didelį stresą nėštumo metu (pvz., komplikacijos, apsunkintas gimdymas), trūksta artimųjų paramos arba yra finansinių sunkumų. Taip pat svarbūs veiksniai yra nepageidaujamas nėštumas, priešlaikinis gimdymas ar kūdikio sveikatos problemos.
Diagnozė nustatoma remiantis pokalbiu su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Dažnai naudojama Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS) - klausimynas, padedantis atpažinti depresijos simptomus. Gydytojas taip pat atlieka fizinį ištyrimą ir gali paskirti kraujo tyrimus (pvz., skydliaukės hormonams ar anemijai nustatyti), kad būtų atmestos kitos priežastys. Ankstyva diagnostika labai svarbi - ji leidžia greičiau suteikti reikiamą pagalbą.
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais veiksminga psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija arba tarpasmeninė psichoterapija) ir socialinė parama (paramos grupės, artimųjų įtraukimas). Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, gali būti skiriami antidepresantai, suderinami su maitinimu krūtimi. Sunkiausiais atvejais reikalinga stacionarinė pagalba. Svarbu pabrėžti: gydymas yra efektyvus, o kuo anksčiau pradedamas, tuo geresni rezultatai.
Jei liūdesys ar nerimas trunka ilgiau nei dvi savaites, o ypač jei simptomai stiprėja ar trukdo prižiūrėti kūdikį - būtina kreiptis pagalbos. Nedelsiant skambinti pagalbos tarnyboms reikia, jei atsiranda minčių pakenkti sau ar kūdikiui, arba kai moteris negali valgyti, miegoti ar atsikelti iš lovos. Nebijokite prašyti pagalbos - tai yra stiprumo, o ne silpnumo ženklas.
