Postherpetinė neuralgija
Postherpetinė neuralgija - tai ilgai trunkantis nervinis skausmas, kuris gali išlikti po juostinės pūslelinės bėrimo sugijimo. Ji atsiranda tada, kai varicella zoster virusas pažeidžia jutiminius nervus, todėl oda tampa skausminga, jautri prisilietimui ar deginanti net tada, kai išoriškai jau atrodo sveika. Nors ši būklė gali būti varginanti, tinkamas gydymas dažnai padeda reikšmingai sumažinti skausmą ir pagerinti kasdienę savijautą.
Postherpetinė neuralgija yra dažniausia ilgalaikė juostinės pūslelinės komplikacija. Juostinę pūslelinę sukelia varicella zoster virusas - tas pats virusas, kuris vaikystėje ar vėliau sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais, virusas iš organizmo visiškai neišnyksta: jis lieka „miegoti“ nerviniuose mazguose šalia nugaros smegenų ar galvinių nervų. Susilpnėjus imunitetui, virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Juostinės pūslelinės metu virusas keliauja nervu į odą, todėl dažniausiai atsiranda vienpusis skausmingas bėrimas pūslelėmis tam tikroje kūno srityje - vadinamajame dermatome. Bėrimas paprastai užgyja per kelias savaites, tačiau kai kuriems žmonėms skausmas išlieka ilgiau nei 3 mėnesius po bėrimo atsiradimo arba sugijimo. Tokia būklė ir vadinama postherpetine neuralgija.
Pagrindinis pažeidimas vyksta ne odoje, o nervų sistemoje. Virusas ir uždegimas gali sužaloti jutiminius nervus, todėl jie pradeda siųsti klaidingus skausmo signalus į smegenis. Dėl to žmogus gali jausti deginimą, badymą, elektros srovės pojūtį, niežėjimą ar skausmą net nuo lengvo drabužio prisilietimo. Dažniausiai pažeidžiama krūtinės, nugaros, pilvo, kaklo ar veido oda, ypač aplink akį, jei juostinė pūslelinė buvo trišakio nervo srityje.
Postherpetinė neuralgija nėra užkrečiama. Užkrečiamas gali būti tik aktyvios juostinės pūslelinės pūslelių skystis žmonėms, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ar neskiepyti, tačiau pati ilgalaikio nervinio skausmo būklė kitiems neperduodama. Svarbu suprasti, kad skausmas yra tikras ir susijęs su nervų pažeidimu, o ne su „perdėtu jautrumu“ ar įsivaizdavimu.
- Deginantis, maudžiantis, geliantis ar duriantis skausmas toje vietoje, kur anksčiau buvo juostinės pūslelinės bėrimas.
- Skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius po juostinės pūslelinės pradžios arba bėrimo sugijimo.
- Elektros srovės, šaudymo ar staigaus „diegimo“ pojūčiai, kurie gali kartotis priepuoliais.
- Skausmas dažniausiai būna vienoje kūno pusėje ir atitinka buvusio bėrimo sritį.
- Skausmo intensyvumas gali svyruoti: vienomis dienomis jis būna silpnesnis, kitomis - stipriai trikdo miegą, judėjimą ir nuotaiką.
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui, kai skausmą sukelia drabužiai, patalynė, vandens srovė ar lengvas prisilietimas.
- Nemalonus dilgčiojimas, tirpimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“ ar tempimo pojūtis.
- Niežėjimas, kuris gali būti labai varginantis ir ne visada palengvėja pasikasius.
- Oda gali atrodyti visiškai sugijusi, tačiau išlikti labai skausminga arba neįprastai jautri.
- Kai kuriems žmonėms pažeistoje vietoje sumažėja jutimas, bet kartu išlieka skausmas - tai būdinga nervų pažeidimui.
- Miego sutrikimai dėl naktinio skausmo ar negalėjimo patogiai atsigulti ant pažeistos pusės.
- Nuovargis, dirglumas, nerimas ar prislėgta nuotaika, ypač jei skausmas tęsiasi ilgai.
- Sumažėjęs fizinis aktyvumas, vengimas judėti ar liesti skausmingą vietą.
- Sunkumas susikaupti, dirbti ar atlikti įprastus buities darbus.
- Jei pažeista veido ar akies sritis, gali pasireikšti akies skausmas, ašarojimas, šviesos baimė ar regėjimo sutrikimai - tai reikalauja skubaus įvertinimo.
Postherpetinė neuralgija išsivysto po juostinės pūslelinės, kai varicella zoster viruso sukeltas uždegimas pažeidžia jutiminius nervus. Pažeistas nervas tampa dirglesnis, o jo skausmo signalų perdavimas - netikslus. Kartais nervas siunčia skausmo signalus be aiškios priežasties, o smegenys juos suvokia kaip deginimą, badymą ar stiprų odos skausmą.
Svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad po juostinės pūslelinės liks ilgalaikis nervinis skausmas. Vyresniems nei 50 metų žmonėms rizika pastebimai didėja, o vyresniems nei 60-70 metų postherpetinė neuralgija pasitaiko gerokai dažniau. Taip yra todėl, kad su amžiumi imuninė sistema silpnėja, o nervai lėčiau atsistato.
Riziką taip pat didina sunki juostinės pūslelinės eiga: labai stiprus skausmas dar prieš bėrimą ar jo metu, gausus bėrimas, didelis pūslelių plotas, užsitęsęs odos gijimas. Jei juostinė pūslelinė pasireiškia veide, ypač aplink akį, komplikacijų rizika taip pat didesnė.
Didesnę tikimybę susirgti turi žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligų ar gydymo. Tai gali būti onkologinės ligos, ŽIV infekcija, organų transplantacija, ilgalaikis gydymas gliukokortikoidais, chemoterapija ar imunitetą slopinantys vaistai, vartojami autoimuninėms ligoms gydyti. Cukrinis diabetas, lėtinės inkstų ligos, prastesnė bendra sveikatos būklė taip pat gali trukdyti nervams atsistatyti.
Svarbi ir gydymo pradžia. Antivirusiniai vaistai, pradėti per pirmąsias 72 valandas nuo juostinės pūslelinės bėrimo atsiradimo, gali sutrumpinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką. Vis dėlto net ir laiku gydant kai kuriems žmonėms postherpetinė neuralgija gali išsivystyti, todėl užsitęsęs skausmas neturėtų būti laikomas „normaliu senėjimo požymiu“ - jį verta gydyti.
Postherpetinė neuralgija dažniausiai diagnozuojama pagal paciento pasakojimą, buvusios juostinės pūslelinės eigą ir būdingą skausmo vietą. Gydytojas klausia, kada atsirado bėrimas, kiek laiko tęsiasi skausmas, koks jo pobūdis, kas jį sustiprina ar palengvina, ar yra miego, nuotaikos, judėjimo sutrikimų. Labai svarbu tiksliai apibūdinti skausmą: ar jis deginantis, duriantis, šaudantis, ar sukeliamas prisilietimo.
Apžiūros metu įvertinama oda, randeliai po bėrimo, jutimai pažeistoje srityje, skausmo ribos. Gydytojas gali švelniai paliesti odą, patikrinti jautrumą vatai, šaltam ar šiltam dirgikliui, lengvam dūriui. Tai padeda atskirti nervinį skausmą nuo raumenų, sąnarių ar vidaus organų skausmo.
Dažniausiai specialių tyrimų diagnozei patvirtinti nereikia. Kraujo tyrimai gali būti atliekami tada, kai reikia įvertinti bendrą sveikatos būklę, cukrinį diabetą, uždegimo požymius, inkstų ar kepenų funkciją prieš skiriant tam tikrus vaistus. Jei simptomai neįprasti, skausmas plinta ne pagal vieno nervo sritį, atsiranda silpnumas, karščiavimas ar įtariama kita liga, gali būti skiriami papildomi tyrimai.
Kai kuriais atvejais gali prireikti vaizdinių tyrimų: magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos ar kitų neurologinių tyrimų. Jie nėra įprasti kiekvienam pacientui, bet naudingi, jei reikia atmesti stuburo nervų šaknelių suspaudimą, naviką, insultą, išsėtinę sklerozę ar kitas nervų sistemos ligas. Jei pažeista akies sritis, būtina oftalmologo apžiūra, nes juostinė pūslelinė gali sukelti ragenos, akies vidaus uždegimą ir regėjimo komplikacijas.
Diagnozuojant svarbu įvertinti ir skausmo poveikį gyvenimo kokybei. Tam kartais naudojamos skausmo skalės nuo 0 iki 10, miego ir nuotaikos klausimynai. Tai padeda parinkti gydymo intensyvumą ir vėliau objektyviau vertinti, ar gydymas veikia.
Postherpetinės neuralgijos gydymo tikslas - sumažinti skausmą, pagerinti miegą, judėjimą ir gyvenimo kokybę. Ne visada pavyksta skausmą visiškai panaikinti iš karto, tačiau dažnai galima pasiekti, kad jis taptų silpnesnis ir mažiau vargintų. Gydymas paprastai parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, gretutines ligas, vartojamus vaistus, skausmo stiprumą ir pažeistos srities vietą.
Nerviniam skausmui gydyti dažnai naudojami vaistai, kurie veikia skausmo signalų perdavimą nervų sistemoje. Tai gali būti gabapentinas arba pregabalinas, kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, amitriptilinas, nortriptilinas ar duloksetinas. Šie vaistai skiriami ne todėl, kad skausmas „psichologinis“, o todėl, kad jie veikia nervinio skausmo mechanizmus. Dozė dažnai didinama palaipsniui, kad būtų sumažinta mieguistumo, galvos svaigimo ar kitų nepageidaujamų poveikių rizika.
Vietiniam gydymui gali būti skiriami lidokaino pleistrai ar geliai, kurie mažina skausmą konkrečioje odos srityje. Kai kuriais atvejais naudojami kapsaicino preparatai, tačiau jie gali sukelti deginimo pojūtį ir turi būti vartojami pagal gydytojo nurodymus. Įprasti vaistai nuo skausmo, tokie kaip paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kartais padeda, bet dažnai vieni nėra pakankamai veiksmingi, nes postherpetinė neuralgija yra nervinis, o ne paprastas uždegiminis skausmas.
Jei skausmas labai stiprus ir nepasiduoda įprastam gydymui, pacientas gali būti siunčiamas pas neurologą ar skausmo medicinos specialistą. Gali būti svarstomos nervų blokados, intervencinės skausmo procedūros, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija ar kiti metodai. Opioidiniai vaistai kai kuriais atvejais gali būti svarstomi trumpam laikui, tačiau dėl priklausomybės, mieguistumo, vidurių užkietėjimo ir kitų rizikų jie paprastai nėra pirmo pasirinkimo gydymas.
Labai svarbios ir kasdienės priemonės. Skausmingą vietą verta saugoti nuo trinties, rinktis minkštus, laisvus drabužius, vengti labai karšto ar labai šalto dirgiklio, jei jis provokuoja skausmą. Padeda reguliarus miegas, švelnus fizinis aktyvumas, atsipalaidavimo technikos, kvėpavimo pratimai. Ilgai trunkantis skausmas emociškai išsekina, todėl psichologinė pagalba, skausmo valdymo mokymai ar kognityvinė elgesio terapija gali būti labai naudingi - jie nepakeičia vaistų, bet padeda geriau susidoroti su lėtiniu skausmu.
Profilaktikai svarbi vakcinacija nuo juostinės pūslelinės. Ji rekomenduojama daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ir kai kurioms rizikos grupėms, priklausomai nuo šalies rekomendacijų ir individualios sveikatos būklės. Vakcina negydo jau atsiradusios postherpetinės neuralgijos, tačiau gali sumažinti juostinės pūslelinės ir jos komplikacijų riziką ateityje.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po juostinės pūslelinės skausmas nepraeina, stiprėja arba trunka ilgiau nei kelias savaites po bėrimo sugijimo. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas nervinio skausmo gydymas, tuo didesnė tikimybė sumažinti kančias, pagerinti miegą ir išvengti užsitęsusio skausmo poveikio nuotaikai bei kasdieniam gyvenimui.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei juostinė pūslelinė ar skausmas yra veido, kaktos, nosies ar akies srityje, atsiranda akies paraudimas, regėjimo pablogėjimas, šviesos baimė ar stiprus akies skausmas. Tokiais atvejais reikalingas greitas įvertinimas, nes gali kilti regėjimui pavojingų komplikacijų.
Nedelskite, jei atsiranda rankos ar kojos silpnumas, veido paralyžius, stiprus galvos skausmas, sumišimas, aukšta temperatūra, plintantis odos paraudimas, pūliavimas ar kiti infekcijos požymiai. Taip pat svarbu greitai kreiptis, jei jūsų imunitetas susilpnėjęs dėl onkologinės ligos, chemoterapijos, imunosupresinių vaistų, organų transplantacijos ar ŽIV infekcijos.
Pasitarkite su gydytoju ir tada, kai skausmas trikdo miegą, kelia nerimą, mažina darbingumą ar verčia vengti įprastos veiklos. Postherpetinė neuralgija yra gydoma būklė, ir nėra reikalo kentėti tyliai - dažnai reikia tik tinkamai parinkti vaistus, dozę ir derinti kelias pagalbos priemones.
