Pogimdyminis tiroiditas
Pogimdyminis tiroiditas yra skydliaukės uždegimas, pasireiškiantis per pirmuosius metus po gimdymo. Jis gali sukelti laikiną skydliaukės hormonų perteklių, vėliau - jų trūkumą, todėl moteris gali jausti širdies plakimą, nerimą, nuovargį, svorio pokyčius ar slogią nuotaiką. Ši būklė dažnai būna laikina, tačiau ją svarbu atpažinti, nes simptomai neretai palaikomi vien tik pogimdyminiu nuovargiu ar emocine įtampa.
Pogimdyminis tiroiditas yra autoimuninis skydliaukės uždegimas, atsirandantis po nėštumo, dažniausiai per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Skydliaukė - tai nedidelė kaklo priekyje esanti liauka, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį, žarnyno veiklą, odos ir plaukų būklę, taip pat turi įtakos nuotaikai bei koncentracijai.
Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai keičiasi, kad organizmas galėtų išnešioti vaisių. Po gimdymo imuninė sistema vėl suaktyvėja, ir kai kurioms moterims ji ima klaidingai pulti skydliaukės audinį. Dėl šio uždegimo skydliaukės ląstelės pažeidžiamos, o jose sukaupti hormonai išsilieja į kraują. Taip atsiranda laikina hipertireozės fazė - būklė, kai kraujyje skydliaukės hormonų per daug.
Vėliau, kai hormonų atsargos išsenka, skydliaukė kurį laiką gali nepagaminti pakankamai hormonų. Tuomet prasideda hipotireozės fazė - skydliaukės hormonų trūkumas. Kai kurioms moterims pasireiškia abi fazės, kitoms - tik viena iš jų. Daliai pacienčių skydliaukės veikla per 12-18 mėnesių atsistato visiškai, tačiau kai kurioms išlieka nuolatinė hipotireozė, kuriai reikia ilgalaikio gydymo.
Svarbu žinoti, kad Pogimdyminis tiroiditas nėra infekcinė liga ir nėra susijęs su netinkama moters priežiūra po gimdymo. Tai imuninės sistemos reakcija, kuri dažniau pasireiškia moterims, turinčioms polinkį į autoimunines ligas.
- Dažnesnis ar stipresnis širdies plakimas, permušimų pojūtis.
- Nerimas, vidinis drebulys, dirglumas, sunkumas atsipalaiduoti.
- Rankų drebėjimas, padidėjęs prakaitavimas, šilumos netoleravimas.
- Svorio kritimas nepaisant įprastos ar padidėjusios mitybos.
- Dažnesnis tuštinimasis, kartais viduriavimas.
- Nemiga arba paviršutiniškas miegas, nors moteris jaučiasi pavargusi.
- Raumenų silpnumas, greitesnis nuovargis lipant laiptais ar nešant kūdikį.
- Kartais - nežymus skydliaukės padidėjimas ar spaudimo jausmas kaklo priekyje.
- Ryškus nuovargis, mieguistumas, energijos stoka, kuri nepraeina pailsėjus.
- Svorio augimas arba sunkumas numesti nėštumo metu priaugtą svorį.
- Šalčio netoleravimas, šąlančios rankos ir kojos.
- Sausa oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai.
- Vidurių užkietėjimas.
- Lėtesnis pulsas, vangumas, sulėtėjęs mąstymas.
- Prislėgta nuotaika, verksmingumas, sunkumas susikaupti.
- Menstruacijų ciklo sutrikimai atsinaujinus mėnesinėms.
- Dalis simptomų primena įprastą pogimdyminį nuovargį, miego trūkumą ar stresą.
- Nuotaikos pokyčiai gali būti palaikyti pogimdymine depresija, nors abi būklės gali egzistuoti kartu.
- Simptomai gali būti lengvi, banguojantys ir keistis kas kelias savaites.
- Moteris dažnai daugiau dėmesio skiria kūdikio sveikatai, todėl savo simptomus atideda į šalį.
Pagrindinė priežastis - autoimuninis skydliaukės audinio uždegimas. Tai reiškia, kad imuninė sistema klaidingai atpažįsta skydliaukės ląsteles kaip svetimas ir pradeda jas pažeisti. Šis procesas glaudžiai susijęs su nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio imuniniais pokyčiais.
Didžiausią riziką susirgti turi moterys, kurių kraujyje nustatomi antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę. Šie antikūnai vadinami anti-TPO. Jie rodo polinkį į autoimuninį skydliaukės pažeidimą, net jeigu iki nėštumo skydliaukės hormonų tyrimai buvo normalūs.
Pogimdyminis tiroiditas dažniau pasireiškia, jei moteris anksčiau yra sirgusi skydliaukės liga, ypač Hašimoto tiroiditu, arba jei tokios ligos pasitaikė šeimoje. Riziką didina ir kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, celiakija, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar autoimuninis gastritas.
Svarbus veiksnys yra ankstesnė patirtis: jei Pogimdyminis tiroiditas buvo pasireiškęs po ankstesnio gimdymo, tikimybė jam pasikartoti po kito nėštumo yra gerokai didesnė. Taip pat rizika didėja, jei nėštumo metu ar iki jo buvo nustatytas padidėjęs TSH, net jei gydymo tuo metu neprireikė.
Gyvensena pati savaime paprastai nėra pagrindinė priežastis. Vis dėlto didelis stresas, miego trūkumas, nepakankama mityba ar kitos ligos gali sustiprinti simptomų pojūtį ir apsunkinti sveikimą. Jodo trūkumas ar perteklius taip pat gali veikti skydliaukės funkciją, todėl papildų, ypač turinčių jodo, nereikėtų vartoti nepasitarus su gydytoju.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, laiką po gimdymo, apžiūros duomenis ir kraujo tyrimus. Gydytojui svarbu žinoti, kada prasidėjo negalavimai, ar yra širdies plakimas, svorio pokyčių, nerimo, nuovargio, vidurių užkietėjimo ar plaukų slinkimo. Taip pat svarbu pasakyti, ar anksčiau buvo skydliaukės ligų, ar šeimoje jų pasitaikė, ar moteris serga kitomis autoimuninėmis ligomis.
Pagrindiniai tyrimai yra TSH ir laisvas tiroksinas, žymimas FT4. Kai kuriais atvejais tiriamas ir laisvas trijodtironinas, žymimas FT3. Hipertireozės fazėje TSH dažniausiai būna sumažėjęs, o FT4 ir arba FT3 gali būti padidėję arba dar normos ribose. Hipotireozės fazėje TSH padidėja, o FT4 gali būti sumažėjęs arba normalus.
Dažnai atliekami anti-TPO antikūnų tyrimai, kartais - antikūnai prieš tireoglobuliną, vadinami anti-Tg. Jie padeda patvirtinti autoimuninį procesą. Jei reikia atskirti Pogimdyminis tiroiditas nuo Graves ligos, gali būti tiriami TSH receptorių antikūnai, vadinami TRAb. Tai svarbu, nes šių būklių gydymas skiriasi: sergant Pogimdyminis tiroiditas hormonų perteklius atsiranda dėl jų išsiliejimo iš pažeistos liaukos, o Graves ligos metu skydliaukė hormonų gamina per daug.
Gydytojas gali atlikti kaklo apčiuopą ir įvertinti, ar skydliaukė padidėjusi, ar skausminga. Skydliaukės echoskopija gali būti naudinga, jei liauka padidėjusi, yra mazgų, neaiški diagnozė arba reikia atmesti kitas priežastis. Echoskopijos metu galima matyti skydliaukės struktūrą ir kraujotaką.
Radioaktyviojo jodo kaupimo tyrimai ar scintigrafija pogimdyminiu laikotarpiu taikomi retai, ypač jei moteris žindo. Jei toks tyrimas svarstomas, būtina aptarti žindymo saugumą ir laikinas priemones. Dažniausiai diagnozei pakanka kraujo tyrimų ir klinikinio vaizdo.
Kadangi skydliaukės funkcija gali kisti, tyrimai dažnai kartojami kas 4-8 savaites arba pagal gydytojo nurodymus. Vienas tyrimas parodo tik tam tikrą ligos momentą, todėl stebėjimas yra labai svarbi diagnostikos dalis.
Gydymas priklauso nuo fazės, simptomų stiprumo, tyrimų rezultatų, žindymo, planuojamų nėštumų ir bendros moters savijautos. Ne visoms pacientėms reikia vaistų - kai simptomai lengvi, gali pakakti stebėjimo ir reguliarių kraujo tyrimų.
Hipertireozės fazėje įprasti skydliaukės hormonų gamybą slopinantys vaistai dažniausiai nėra veiksmingi, nes hormonų perteklius atsiranda ne dėl per didelės gamybos, o dėl jų išsiskyrimo iš uždegimo pažeistos liaukos. Jei vargina širdies plakimas, drebulys ar stiprus nerimas, gydytojas gali skirti beta adrenoblokatorių, pavyzdžiui, propranololio ar metoprololio. Parenkama mažiausia veiksminga dozė, o žindančioms moterims vaistai parenkami ypač atsargiai.
Hipotireozės fazėje, jei TSH reikšmingai padidėjęs arba moteris jaučia ryškius simptomus, gali būti skiriamas levotiroksinas - sintetinis skydliaukės hormonas. Jis padeda atkurti normalų hormonų lygį ir sumažinti nuovargį, šalčio pojūtį, mieguistumą, vidurių užkietėjimą bei kitus simptomus. Levotiroksinas paprastai yra suderinamas su žindymu, tačiau dozę turi parinkti gydytojas.
Jei moteris planuoja kitą nėštumą, gydymo tikslai būna griežtesni, nes net nedidelis skydliaukės hormonų trūkumas gali turėti įtakos vaisingumui ir ankstyvam nėštumui. Tokiu atveju TSH reikėtų įvertinti prieš pastojant ir ankstyvame nėštume.
Po kelių mėnesių gydytojas gali svarstyti, ar levotiroksiną galima palaipsniui mažinti ar nutraukti, kad būtų įvertinta, ar skydliaukė atsistatė. To nereikėtų daryti savarankiškai. Daliai moterų hipotireozė išlieka nuolat, todėl gydymas tęsiamas ilgai.
Gyvensenos priemonės nepakeičia medicininio gydymo, tačiau padeda lengviau išgyventi ligos laikotarpį. Svarbu reguliariai valgyti, gauti pakankamai baltymų, geležies, vitamino D ir kitų maistinių medžiagų, kiek įmanoma ilsėtis, prašyti artimųjų pagalbos ir neignoruoti emocinės būklės. Jei kartu pasireiškia pogimdyminės depresijos ar nerimo požymiai, reikia kreiptis pagalbos - tai gydomos būklės, ir moteris neturi likti viena.
Į gydytoją verta kreiptis, jei per pirmuosius metus po gimdymo atsiranda nepaaiškinamas širdies plakimas, drebulys, stiprus nerimas, svorio kritimas, ryškus prakaitavimas, arba priešingai - nuolatinis nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, svorio augimas, slogi nuotaika ar plaukų slinkimas. Net jei šie simptomai atrodo susiję su miego trūkumu, paprastas TSH ir FT4 tyrimas gali padėti atskirti skydliaukės sutrikimą nuo įprasto pogimdyminio nuovargio.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, stiprus silpnumas, sumišimas, aukšta temperatūra su skausmingu kaklo patinimu arba labai pablogėjusi bendra būklė. Nedelsiant kreipkitės pagalbos ir tuomet, jei kyla minčių pakenkti sau ar kūdikiui, atsiranda stipri neviltis, panikos priepuoliai ar pojūtis, kad nebegalite susitvarkyti.
Jei anksčiau sirgote skydliaukės liga, turite anti-TPO antikūnų, sergate 1 tipo cukriniu diabetu ar kita autoimunine liga, verta iš anksto su gydytoju aptarti skydliaukės tyrimų planą po gimdymo. Dažnai rekomenduojama TSH patikrinti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po gimdymo, net jei savijauta dar gera.
Pogimdyminis tiroiditas dažniausiai yra valdoma būklė. Laiku atlikti tyrimai, tinkamas stebėjimas ir prireikus gydymas padeda greičiau atgauti jėgas ir saugiau pasirūpinti tiek savimi, tiek kūdikiu.
