Plantarinis fascitas
Plantarinis fascitas yra viena dažniausių kulno ir pado skausmo priežasčių. Dažniausiai jis pasireiškia aštriu skausmu žengiant pirmuosius žingsnius ryte arba atsistojus po ilgesnio sėdėjimo. Nors skausmas gali būti labai varginantis, daugeliu atvejų Plantarinis fascitas sėkmingai gydomas be operacijos, taikant nuoseklų ir kantrų gydymo planą.
Plantarinis fascitas yra pado fascijos dirginimas, uždegiminė arba dažniau degeneracinė būklė. Pado fascija - tai tvirta, plati jungiamojo audinio juosta, einanti nuo kulnakaulio iki kojų pirštų pagrindo. Ji padeda palaikyti pėdos skliautą, sugeria smūgius einant ir bėgant, o kiekvieno žingsnio metu patiria tempimą.
Kai pado fascijai tenka per didelė arba pasikartojanti apkrova, joje gali atsirasti mikroskopinių pažeidimų. Organizmas bando juos taisyti, tačiau jei apkrova nesumažėja, audinys tampa jautrus, sustandėja, praranda elastingumą ir pradeda skaudėti. Dažniausia skausmo vieta - vidinė kulno dalis, ten, kur fascija tvirtinasi prie kulnakaulio.
Svarbu žinoti, kad Plantarinis fascitas ne visada reiškia aktyvų uždegimą. Daugeliui žmonių tai labiau primena ilgalaikį audinio pertempimą ir gijimo sutrikimą. Dėl to vien tik vaistai nuo uždegimo dažnai nepašalina problemos, o didžiausią reikšmę turi tempimo pratimai, apkrovos korekcija, tinkama avalynė ir laikas.
Kartais rentgeno tyrime matoma kulno atauga. Ji gali būti susijusi su ilgalaike fascijos apkrova, tačiau pati atauga dažnai nėra pagrindinė skausmo priežastis. Žmonės gali turėti kulno ataugą ir visai nejausti skausmo, todėl gydymas paprastai nukreipiamas ne į ataugą, o į pado fascijos apkrovos mažinimą ir audinių funkcijos atkūrimą.
- Aštrus, duriantis arba deginantis skausmas kulno apačioje, dažniau vidinėje kulno pusėje.
- Skausmas žengiant pirmuosius žingsnius ryte, kai pėda dar sustingusi.
- Skausmas atsistojus po ilgesnio sėdėjimo, vairavimo ar poilsio.
- Skausmo sumažėjimas šiek tiek pavaikščiojus, tačiau vėliau, po didesnio krūvio, jis gali grįžti.
- Nemalonus tempimo jausmas pado skliaute arba ties kulnu.
- Padidėjęs jautrumas spaudžiant kulnakaulio apatinę vidinę dalį.
- Kulno skausmas po ilgo stovėjimo darbe ar buityje.
- Skausmas lipant laiptais, ypač į viršų.
- Skausmas po bėgimo, šuolių, ilgo ėjimo ar treniruotės.
- Pėdos nuovargis ir noras vengti pilno svorio perkėlimo ant skaudančios kojos.
- Šlubavimas, atsirandantis bandant apsaugoti kulną nuo apkrovos.
- Tirpimas, dilgčiojimas ar deginimas gali labiau tikti nervo dirginimui.
- Staigus skausmas po traumos gali rodyti fascijos plyšimą, lūžį ar sausgyslės pažeidimą.
- Ryškus paraudimas, karštis, patinimas ir karščiavimas nėra būdingi paprastam Plantarinis fascitas ir gali rodyti infekciją ar kitą ūmią būklę.
- Skausmas abiejose pėdose kartu su kitų sąnarių sustingimu gali būti susijęs su uždegimine reumatine liga.
Plantarinis fascitas dažniausiai atsiranda tada, kai pado fascijai tenka didesnė apkrova, nei ji pajėgia atlaikyti. Tai gali įvykti staiga padidinus fizinį krūvį arba ilgą laiką kasdien kartojant tuos pačius pėdą apkraunančius judesius.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Ilgas stovėjimas. Žmonės, dirbantys stovimą darbą - mokytojai, pardavėjai, gamybos darbuotojai, medikai, virėjai - dažniau patiria pado fascijos perkrovą.
- Bėgimas ir šuolių sportas. Bėgikai, šokėjai, krepšininkai ir kiti aktyviai sportuojantys žmonės gali susirgti, ypač jei treniruočių krūvis didinamas per greitai.
- Netinkama avalynė. Ploni padai, nusidėvėję batai, nepakankama pėdos skliauto atrama arba ilgas vaikščiojimas basomis ant kietų grindų gali sustiprinti pado fascijos tempimą.
- Pėdos anatomija. Plokščiapėdystė, labai aukštas pėdos skliautas, per didelė pėdos pronacija arba ribotas čiurnos judrumas keičia apkrovos pasiskirstymą.
- Įtempta Achilo sausgyslė ir blauzdos raumenys. Kai blauzda ir Achilo sausgyslė mažiau elastingos, pado fascija kiekvieno žingsnio metu tempiama labiau.
- Kūno svorio padidėjimas. Didesnis svoris padidina spaudimą kulnui ir pėdos skliautui.
- Amžius. Plantarinis fascitas dažniau pasireiškia 40-60 metų žmonėms, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems, ypač sportuojantiems.
- Nėštumas. Dėl svorio pokyčių, raiščių elastingumo ir pėdos apkrovos padidėjimo kulno skausmas gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo.
- Gretutinės ligos. Cukrinis diabetas, nutukimas, uždegiminės sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar spondiloartritas, gali padidinti pėdos skausmo tikimybę arba apsunkinti gijimą.
Dažnai nėra vienos aiškios priežasties. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti daugiau vaikščioti, avėti mažiau atraminius batus ir kartu turėti įtemptas blauzdas. Būtent kelių veiksnių suma sukelia pado fascijos perkrovą.
Plantarinis fascitas dažniausiai nustatomas pagal paciento pasakojimą ir gydytojo apžiūrą. Gydytojas klausia, kada atsirado skausmas, kur tiksliai skauda, ar skausmas stipriausias ryte, kas jį palengvina ar sustiprina, kokia avalynė avima, kokia fizinė veikla ar darbas atliekamas.
Apžiūros metu gydytojas gali:
- apčiuopti kulno apatinę vidinę dalį ir pado fascijos eigą;
- įvertinti pėdos skliautą, eiseną, pėdos padėtį stovint;
- patikrinti čiurnos judrumą, Achilo sausgyslės ir blauzdos raumenų įtempimą;
- paprašyti atsistoti ant pirštų, paeiti, atlikti pėdos tempimo judesius;
- įvertinti, ar nėra nervo dirginimo požymių, patinimo, paraudimo, traumos požymių.
Papildomi tyrimai ne visada reikalingi. Jie dažniau skiriami, jei simptomai neįprasti, skausmas labai stiprus, buvo trauma, gydymas neveikia arba reikia atmesti kitas diagnozes.
Galimi tyrimai:
- Rentgenograma. Ji padeda įvertinti kulnakaulį, atmesti lūžį, ryškius kaulinius pakitimus. Kartais matoma kulno atauga, tačiau ji nebūtinai paaiškina skausmą.
- Ultragarsinis tyrimas. Gali parodyti pado fascijos sustorėjimą, audinių pakitimus, skysčio sankaupą ar plyšimo požymius.
- Magnetinio rezonanso tomografija. Skiriama rečiau, kai įtariamas streso lūžis, minkštųjų audinių pažeidimas, navikas, infekcija ar kita sudėtingesnė priežastis.
- Kraujo tyrimai. Jie gali būti naudingi, jei įtariama uždegiminė reumatinė liga, infekcija, podagra ar sisteminis uždegimas. Gali būti tiriamas C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, šlapimo rūgštis, reumatoidiniai ar kiti imunologiniai rodikliai.
Svarbi diagnostikos dalis yra kitų kulno skausmo priežasčių atskyrimas. Į panašius simptomus gali būti panašūs Achilo sausgyslės pažeidimai, kulnakaulio streso lūžis, nervo užspaudimas, riebalinės kulno pagalvėlės nykimas, artritas ar infekcija.
Plantarinis fascitas dažniausiai gydomas konservatyviai, tai yra be operacijos. Gijimas gali užtrukti kelias savaites ar kelis mėnesius, o lėtiniais atvejais - ilgiau. Svarbiausia ne ieškoti vieno greito sprendimo, o nuosekliai mažinti pado fascijos apkrovą ir atkurti pėdos bei blauzdos funkciją.
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Apkrovos korekcija. Laikinai sumažinamas bėgimas, šuoliai, ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas kietu paviršiumi. Visiškas nejudrumas paprastai nereikalingas, bet veikla turi būti tokia, kad skausmas po jos ryškiai nepadidėtų.
- Tinkama avalynė. Rekomenduojami batai su minkštesniu, bet stabiliu padu, pakankama kulno amortizacija ir pėdos skliauto atrama. Namuose taip pat gali padėti avėti atramines šlepetes, vengti ilgo vaikščiojimo basomis ant kietų grindų.
- Pado fascijos tempimas. Dažnai padeda švelniai tempti padą prieš pirmuosius žingsnius ryte. Pavyzdžiui, ranka patraukti pirštus į save ir palaikyti tempimą 20-30 sekundžių.
- Blauzdos ir Achilo sausgyslės tempimas. Reguliarūs tempimo pratimai prie sienos ar ant laiptelio mažina pado fascijos įtampą.
- Stiprinimo pratimai. Pėdos smulkiųjų raumenų ir blauzdos stiprinimas padeda geriau paskirstyti apkrovą. Gali būti naudingi rankšluosčio traukimo pirštais, pėdos skliauto aktyvinimo, lėti pasistiebimai pratimai.
- Šaldymas. Po krūvio galima 10-15 minučių šaldyti skausmingą vietą, pavyzdžiui, per audinį uždėtu šaltu paketu.
- Įtvarai ir vidpadžiai. Individualūs arba standartiniai ortopediniai vidpadžiai, kulno pagalvėlės, naktiniai įtvarai kai kuriems žmonėms sumažina rytinį skausmą ir pagerina pėdos padėtį.
- Vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis gali būti vartojami trumpą laiką, jei nėra kontraindikacijų. Jie sumažina skausmą, bet nepakeičia pratimų ir apkrovos korekcijos.
- Kineziterapija. Specialistas įvertina eiseną, pėdos mechaniką, parenka pratimus, gali taikyti manualinę terapiją, teipavimą, minkštųjų audinių technikas.
- Smūginės bangos terapija. Gali būti svarstoma, kai skausmas užsitęsia ir įprastos priemonės nepakankamai padeda.
- Injekcijos. Kortikosteroidų injekcijos kartais greitai sumažina skausmą, bet jos turi rizikų, įskaitant fascijos susilpnėjimą ar plyšimą, todėl taikomos atsargiai. Kai kuriais atvejais svarstomos kitos injekcinės priemonės, tačiau jų nauda priklauso nuo konkrečios situacijos.
- Operacija. Chirurginis gydymas reikalingas retai, dažniausiai tik tada, kai ilgalaikis, tinkamai taikytas konservatyvus gydymas nepadeda. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus riziką ir naudą.
Gydymo metu verta stebėti skausmo elgesį. Nedidelis tempimo pojūtis atliekant pratimus gali būti normalus, tačiau aštrus stiprėjantis skausmas nėra tikslas. Jei po veiklos skausmas kitą rytą akivaizdžiai didesnis, krūvį reikėtų mažinti.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kulno ar pado skausmas trunka ilgiau nei 1-2 savaites, kartojasi, trukdo vaikščioti, sportuoti ar dirbti. Kuo anksčiau nustatoma priežastis ir pakoreguojama apkrova, tuo mažesnė tikimybė, kad skausmas taps lėtinis.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- skausmas atsirado staiga po traumos, šuolio, kritimo ar stipraus judesio;
- negalite priminti kulno ar normaliai paeiti;
- yra ryškus patinimas, paraudimas, karštis, pūliavimas ar karščiavimas;
- jaučiate pėdos tirpimą, silpnumą, stiprų deginimą ar jutimo sutrikimą;
- skausmas naktį žadina iš miego arba stiprėja nepaisant poilsio;
- sergate cukriniu diabetu, turite kraujotakos sutrikimų, imuniteto nusilpimą ar pėdos žaizdų;
- kulno skausmas atsiranda kartu su kelių sąnarių skausmu, rytiniu sąstingiu, akių uždegimu ar odos bėrimais;
- po kelių savaičių savipagalbos, tempimo pratimų ir avalynės korekcijos nėra jokio pagerėjimo.
Plantarinis fascitas dažniausiai nėra pavojinga liga, bet ignoruojamas skausmas gali pakeisti eiseną ir sukelti papildomą krūvį keliams, klubams ar nugarai. Jei abejojate, geriau pasitarti su šeimos gydytoju, ortopedu traumatologu, sporto medicinos gydytoju ar kineziterapeutu.
