Pityrosporum folikulitas
Pityrosporum folikulitas yra odos plaukų folikulų uždegimas, kurį sukelia mieliagrybių perteklius. Jis dažnai primena aknę, tačiau įprasti vaistai nuo spuogų gali nepadėti arba net pabloginti būklę. Tinkamai atpažintas Pityrosporum folikulitas paprastai gerai gydomas, nors kai kuriems žmonėms linkęs kartotis.
Pityrosporum folikulitas - tai paviršinis odos uždegimas, atsirandantis plaukų folikuluose, kai odoje natūraliai gyvenantys mieliagrybiai pradeda pernelyg daugintis. Šie mikroorganizmai yra normalios odos mikrobiotos dalis, todėl jų buvimas pats savaime nėra liga. Problema kyla tada, kai susidaro palankios sąlygos jų pertekliui: daugiau prakaito, riebesnė oda, šiluma, drėgmė, nusilpęs imunitetas ar pakitusi bakterijų pusiausvyra.
Plauko folikulas yra mažas odos kanalas, kuriame auga plaukas ir į kurį atsiveria riebalinė liauka. Kai folikule susikaupia riebalų, prakaito, negyvų odos ląstelių ir mieliagrybių, organizmas reaguoja uždegimu. Tuomet atsiranda smulkių, gana vienodų rausvų spuogelių ar pūlinukų, dažnai lydimų niežėjimo.
Pityrosporum folikulitas dažniausiai pažeidžia viršutinę kūno dalį: krūtinę, nugarą, pečius, kaklą, kartais kaktą, plaukų augimo liniją, žandus ar viršutines rankų dalis. Skirtingai nei paprastoji aknė, šiai būklei mažiau būdingi inkštirai ir uždari komedonai. Dėl panašumo į aknę Pityrosporum folikulitas kartais ilgai lieka neatpažintas, ypač jei bėrimai kartojasi nepaisant kruopščios odos priežiūros.
- Smulkūs, vienodo dydžio rausvi spuogeliai ar pūlinukai, dažnai išsidėstę grupėmis.
- Bėrimai dažniausiai atsiranda krūtinėje, nugaroje, ant pečių, kaklo, kaktos ar ties plaukų augimo linija.
- Niežėjimas, kuris gali sustiprėti suprakaitavus, po sporto, karšto dušo ar būnant šiltoje aplinkoje.
- Odos šiurkštumas, jautrumas ar lengvas deginimo pojūtis bėrimų vietose.
- Bėrimai gali paūmėti vasarą, kelionių metu, dėvint aptemptus sintetinius drabužius ar naudojant riebius odos produktus.
- Spuogeliai atrodo labai panašūs vienas į kitą - tarsi vienodo dydžio smulkūs iškilimai.
- Dažnai nėra juodų ar baltų inkštirų, kurie būdingi aknei.
- Įprasti antibiotikai nuo aknės gali neduoti naudos arba bėrimus pabloginti.
- Niežėjimas paprastai ryškesnis nei sergant paprastąja akne.
- Bėrimai dažnai greitai atsinaujina, jei išlieka prakaitavimas, karštis ar riebi odos aplinka.
- Pleiskanojimas galvos odoje ar veido srityje, nes tas pats mikroorganizmų disbalansas gali būti susijęs su seborėjiniu dermatitu.
- Bėrimų jautrumas prisilietus ar trinantis drabužiams.
- Retais atvejais - antrinė bakterinė infekcija, kai spuogeliai tampa skausmingesni, didesni, labiau paraudę ar pradeda šlapiuoti.
Pityrosporum folikulitas išsivysto tada, kai odoje sutrinka mikroorganizmų pusiausvyra ir mieliagrybiai ima aktyviai daugintis plaukų folikuluose. Tam ypač palankūs riebalai, šiluma ir drėgmė. Dėl šios priežasties būklė dažnesnė žmonėms, kurių oda riebi, kurie daug prakaituoja arba gyvena karštame ir drėgname klimate.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- Gausus prakaitavimas. Sportas, karštis, pirtis, ilgas buvimas su šlapiais drabužiais ar apsaugine apranga gali sudaryti palankias sąlygas bėrimams.
- Riebi oda ir aktyvios riebalinės liaukos. Paauglystėje ir jauname suaugusiųjų amžiuje riebalų gamyba odoje dažnai didesnė, todėl Pityrosporum folikulitas šiuo laikotarpiu pasitaiko dažniau.
- Antibiotikų vartojimas. Ilgiau vartojami plataus spektro antibiotikai gali sumažinti odos bakterijų kiekį ir netiesiogiai paskatinti mieliagrybių dauginimąsi.
- Kortikosteroidai ir kai kurie imunitetą slopinantys vaistai. Jie gali keisti odos imuninį atsaką ir padidinti infekcijų ar mikrobiotos disbalanso riziką.
- Nusilpęs imunitetas. Pityrosporum folikulitas gali būti dažnesnis sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, po transplantacijų, taikant chemoterapiją ar kitais atvejais, kai imuninė sistema veikia silpniau.
- Riebūs kremai, aliejai ir komedogeniškos kosmetikos priemonės. Jos gali užkimšti folikulus ir sudaryti mieliagrybiams palankesnę aplinką.
- Aptempti, orui nepralaidūs drabužiai. Sintetiniai audiniai, sportinė apranga, kuprinės diržai ar šalmai gali sukelti trintį, šilumą ir prakaito kaupimąsi.
Svarbu suprasti, kad Pityrosporum folikulitas nėra „nešvaros“ požymis. Net labai kruopščiai prižiūrint odą, ši būklė gali atsirasti, jei susiklosto jai palankios biologinės sąlygos.
Pityrosporum folikulitas dažniausiai nustatomas įvertinus bėrimų išvaizdą, vietą, eigą ir tai, kaip oda reagavo į ankstesnį gydymą. Gydytojas dermatologas paklausia, kada atsirado bėrimai, ar jie niežti, ar paūmėja po prakaitavimo, ar buvo vartoti antibiotikai, kortikosteroidai, naujos kosmetikos priemonės ar papildai.
Apžiūros metu vertinama, ar spuogeliai yra vienodo dydžio, ar yra inkštirų, kuriose vietose bėrimai labiausiai išsidėstę, ar yra seborėjinio dermatito požymių. Kartais pakanka klinikinio vaizdo, tačiau neaiškiais atvejais atliekami papildomi tyrimai.
Galimi diagnostiniai tyrimai:
- Odos nuograndų ar pūlinuko turinio mikroskopija. Mėginys gali būti tiriamas su kalio šarmo tirpalu, kad būtų matomi mieliagrybių elementai.
- Dermatoskopija. Tai neinvazinis odos apžiūros metodas, padedantis įvertinti folikulų uždegimo pobūdį ir atskirti nuo kitų bėrimų.
- Pasėlis ar kiti laboratoriniai tyrimai. Jie atliekami rečiau, nes mieliagrybiai gali būti ir sveikoje odoje, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai.
- Odos biopsija. Mažas odos gabalėlis histologiniam tyrimui imamas tik tada, kai diagnozė neaiški, bėrimai netipiški arba įtariamos kitos odos ligos.
Gydytojas taip pat įvertina kitas galimas diagnozes: paprastąją aknę, bakterinį folikulitą, rožinę, perioralinį dermatitą, steroidų sukeltus bėrimus, keratozę piliarę ar alerginį kontaktinį dermatitą. Teisinga diagnozė svarbi, nes gydymo kryptis skiriasi: Pityrosporum folikulitas gydomas priešgrybelinėmis priemonėmis, o ne vien antibakteriniais ar įprastais aknės vaistais.
Pityrosporum folikulitas gydomas mažinant mieliagrybių kiekį odoje ir šalinant veiksnius, kurie skatina jų dauginimąsi. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo bėrimų išplitimo, simptomų stiprumo, pasikartojimų dažnio ir bendros paciento sveikatos.
Dažniausiai taikomos vietinės priešgrybelinės priemonės. Gydytojas gali rekomenduoti ketokonazolo, ciklopirokso ar kitų priešgrybelinių veikliųjų medžiagų turinčius kremus, gelius, prausiklius ar šampūnus, naudojamus ne tik galvos odai, bet ir bėrimų pažeistoms kūno vietoms. Kai kuriais atvejais gali būti naudingi seleno sulfido ar cinko piritiono turintys prausikliai. Juos svarbu naudoti taip, kaip nurodyta: dažnai priemonė paliekama ant odos kelioms minutėms ir tik tada nuplaunama.
Jei bėrimai išplitę, labai niežti, kartojasi arba vietinis gydymas nepakankamai veiksmingas, gydytojas gali skirti geriamųjų priešgrybelinių vaistų, pavyzdžiui, flukonazolo ar itrakonazolo. Šių vaistų nereikėtų vartoti savarankiškai, nes jie gali sąveikauti su kitais vaistais ir reikalauja atsargumo sergant kepenų ligomis ar nėštumo metu.
Gydymą dažnai papildo kasdieniai įpročiai:
- Po sporto ar gausaus prakaitavimo kuo greičiau nusiprausti ir persirengti sausais drabužiais.
- Rinktis laisvesnius, orui pralaidžius audinius, ypač sportuojant ar karštu oru.
- Vengti riebių kūno aliejų, sunkių kremų ir komedogeniškos kosmetikos.
- Nenaudoti savavališkai antibiotikų nuo spuogų, jei bėrimai niežtintys, vienodi ir nepanašūs į įprastą aknę.
- Reguliariai skalbti sportinę aprangą, rankšluosčius, patalynę, ypač jei bėrimai kartojasi.
Pagerėjimas dažnai pastebimas per kelias savaites, tačiau niežėjimas gali sumažėti greičiau. Net ir išnykus bėrimams, kai kuriems žmonėms gydytojas gali patarti palaikomąją priežiūrą, pavyzdžiui, priešgrybelinį prausiklį naudoti kartą ar kelis kartus per savaitę, ypač vasarą ar intensyviai sportuojant.
Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimai nepraeina per kelias savaites, kartojasi, niežti, plinta arba negerėja nuo įprastų priemonių nuo aknės. Dermatologo konsultacija ypač naudinga tada, kai bėrimai atsiranda nugaroje, krūtinėje ar ant pečių ir atrodo kaip daug vienodų smulkių spuogelių.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda šie požymiai:
- stiprus skausmas, ryškus paraudimas, karštis ar patinimas bėrimų vietoje;
- greitai plintantis odos paraudimas;
- karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas;
- dideli pūliniai, šlapiavimas, gelsvos šašų sankaupos;
- bėrimai atsiranda nusilpus imunitetui, po transplantacijos, chemoterapijos ar vartojant imunitetą slopinančius vaistus;
- bėrimai yra veido srityje, arti akių, arba palieka randus;
- esate nėščia, žindote ar vartojate daug kitų vaistų ir svarstote priešgrybelinį gydymą.
Pityrosporum folikulitas dažniausiai nėra pavojinga būklė, bet jis gali varginti, kelti diskomfortą ir klaidinti dėl panašumo į aknę. Tiksli diagnozė leidžia parinkti veiksmingą gydymą ir sumažinti pasikartojimų riziką.
