Pityriasis alba
Pityriasis alba yra dažna, nepavojinga odos būklė, kai atsiranda šviesesnių, švelniai pleiskanojančių dėmių, dažniausiai ant vaikų ir paauglių veido. Nors šios dėmės gali kelti nerimą dėl išvaizdos, jos nėra užkrečiamos, paprastai nesusijusios su sunkia liga ir dažniausiai pamažu išnyksta. Svarbiausia atpažinti būklę, nuraminti pacientą ir tinkamai prižiūrėti odą, kad dėmės mažėtų ir nekartotųsi.
Pityriasis alba yra lengva lėtinio arba pasikartojančio odos uždegimo forma, dažnai laikoma susijusia su atopiniu dermatitu, odos sausumu ir jautrumu. Pavadinimas kilęs iš lotyniškų žodžių: „pityriasis“ reiškia smulkų pleiskanojimą, o „alba“ - baltą ar šviesią spalvą. Tai tiksliai apibūdina būklę: ant odos matomos balkšvos arba šviesesnės nei aplinkinė oda dėmės, kurios gali būti šiek tiek sausos ir padengtos labai smulkiomis pleiskanėlėmis.
Dažniausiai Pityriasis alba pasireiškia vaikams nuo maždaug 3 iki 16 metų, ypač turintiems sausą, jautrią ar atopinę odą. Tipinės vietos - skruostai, smakras, aplink burną, kakta, kartais kaklas, pečiai, žastai ar viršutinė liemens dalis. Dėmės paprastai yra apvalios arba ovalios, neryškių ribų, nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų dydžio.
Ši būklė nėra infekcija, todėl ja neužsikrečiama nuo kito žmogaus, per rankšluosčius, baseiną ar kontaktą. Pityriasis alba taip pat nėra vitiligo, nors iš pirmo žvilgsnio abi būklės gali atrodyti panašios dėl šviesesnių odos plotų. Esminis skirtumas tas, kad sergant Pityriasis alba oda ne visiškai netenka pigmento, o tik laikinai tampa šviesesnė po lengvo uždegimo ir dėl sutrikusio pigmento pasiskirstymo.
Odos spalva priklauso nuo melanino - pigmento, kurį gamina melanocitai. Esant Pityriasis alba, melanocitai paprastai nėra sunaikinami. Dėl uždegimo, odos barjero susilpnėjimo, sausumo ir saulės poveikio tam tikrose vietose pigmento gamyba ar pasiskirstymas tampa netolygus. Todėl dėmės ypač išryškėja vasarą, kai aplinkinė oda įdega, o pažeistos vietos įdega mažiau.
Pityriasis alba dažniausiai yra savarankiškai praeinanti būklė. Dėmės gali laikytis kelis mėnesius, kartais ilgiau nei metus, tačiau ilgainiui odos spalva paprastai suvienodėja. Gydymo tikslas - ne „balinti“ ar „tamsinti“ odą, o atkurti odos barjerą, sumažinti sausumą ir uždegimą, apsaugoti odą nuo saulės bei išvengti dirginimo.
- Šviesesnės nei aplinkinė oda dėmės, dažniausiai balkšvos, pilkšvos ar švelniai rausvos pradžioje.
- Dėmės paprastai būna apvalios arba ovalios, neryškių, ne aštrių ribų.
- Pažeista oda gali būti sausa, šiurkštoka, su labai smulkiu pleiskanojimu.
- Dažniausios vietos - skruostai, smakras, kakta, kaklas, žastai, pečiai ir viršutinė liemens dalis.
- Dėmės dažniau pastebimos po buvimo saulėje, kai aplinkinė oda patamsėja.
- Būklė dažniausiai neskausminga ir nesukelia bendros savijautos pablogėjimo.
- Iš pradžių gali atsirasti vos rausvų ar rausvai rusvų, sausų odos plotelių.
- Kartais juntamas lengvas niežėjimas, tempimas ar odos sausumo jausmas.
- Po kelių savaičių paraudimas sumažėja, o vietoje jo lieka šviesesnė dėmė.
- Pleiskanojimas gali būti labai menkas, todėl tėvai ar pacientai dažniausiai pastebi pirmiausia spalvos pakitimą.
- Dėmės gali išlikti mėnesius ir palaipsniui šviesėti arba blankti.
- Odos spalva dažniausiai atsistato lėtai, be randų ir be nuolatinio pigmento praradimo.
- Kai kuriems vaikams dėmės kartojasi, ypač žiemą dėl sausos odos arba vasarą, kai labiau matomas kontrastas po įdegio.
- Stiprus niežėjimas, šlapiavimas, skausmas ar pūliavimas nėra būdingi ir turėtų paskatinti ieškoti kitos priežasties.
Tiksli Pityriasis alba priežastis nėra viena ir paprasta. Dažniausiai ši būklė atsiranda dėl kelių veiksnių derinio: odos sausumo, jautrumo, lengvo uždegimo ir saulės poveikio. Ji nėra sukelta grybelio, bakterijų ar blogos higienos, nors kartais gali būti supainiota su grybelinėmis odos ligomis.
Svarbus vaidmuo tenka odos barjerui. Sveika oda sulaiko drėgmę ir saugo nuo dirgiklių. Kai barjeras silpnesnis, oda greičiau išsausėja, tampa šiurkšti, lengviau sudirgsta nuo muilo, vėjo, šalčio, prakaito, chloro, kvapiklių ar net dažno prausimosi. Švelnus uždegimas gali sutrikdyti melanino pasiskirstymą viršutiniuose odos sluoksniuose, todėl vieta atrodo šviesesnė.
Pityriasis alba dažniau pasireiškia vaikams, kurie turi arba anksčiau turėjo atopinį dermatitą, alerginę slogą, astmą ar šeiminį polinkį į atopiją. Tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas būtinai sirgs šiomis ligomis, tačiau rodo, kad oda gali būti jautresnė ir sausesnė.
Saulė taip pat turi reikšmės. Pačios dėmės dažnai nėra sukeltos vien saulės, tačiau ultravioletiniai spinduliai paryškina spalvų skirtumą: sveika aplinkinė oda įdega, o Pityriasis alba paveiktos vietos lieka šviesesnės. Dėl to tėvai dažnai pirmą kartą pastebi dėmes vasarą arba po atostogų šiltuose kraštuose.
Kiti rizikos veiksniai gali būti tamsesnis odos fototipas, nes kontrastas tampa labiau matomas, sausas klimatas, šaltas sezonas, dažnas karštas dušas, agresyvūs prausikliai, odą sausinantys aknės preparatai ir nepakankamas emolientų naudojimas. Mitybos trūkumas paprastai nėra pagrindinė Pityriasis alba priežastis, tačiau bendra sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas padeda odai išlikti atsparesnei.
Pityriasis alba dažniausiai diagnozuojama apžiūros metu. Gydytojas įvertina dėmių spalvą, ribas, pleiskanojimą, išsidėstymą, paciento amžių, odos sausumą ir atopijos požymius. Dažnai pakanka kruopščios anamnezės: kada dėmės atsirado, ar jos niežti, ar plinta, ar buvo paraudimas, ar pacientas naudojo naujus kremus, ar daug buvo saulėje.
Svarbiausias diagnostikos tikslas - atskirti Pityriasis alba nuo kitų panašiai atrodančių būklių. Diferencinė diagnostika gali apimti vitiligo, įvairiaspalvę dedervinę, použdegiminę hipopigmentaciją, seborėjinį dermatitą, kontaktinį dermatitą, psoriazę, ankstyvą grybelinę infekciją ar retesnes ligas. Vitiligo dažniausiai pasižymi ryškiai baltomis, aiškiai apribotomis dėmėmis be pleiskanojimo. Įvairiaspalvė dedervinė dažniau pažeidžia liemenį ir gali būti susijusi su grybelio Malassezia dauginimusi.
Jei vaizdas nėra tipiškas, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus. Medžio lempos tyrimas padeda įvertinti pigmento netekimo pobūdį: sergant vitiligo dėmės dažnai ryškiai švyti, o Pityriasis alba paprastai neturi tokio aiškaus kontrasto. Jei įtariama grybelinė infekcija, gali būti paimtas odos nuograndų mėginys ir atliktas mikroskopinis tyrimas su kalio hidroksidu. Kartais gali prireikti dermatoskopijos, kuri leidžia iš arti įvertinti pigmento pasiskirstymą, smulkų pleiskanojimą ir kraujagyslių požymius.
Kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija Pityriasis alba diagnostikai paprastai nereikalingi. Odos biopsija atliekama labai retai, tik tada, kai diagnozė neaiški, dėmės elgiasi netipiškai arba yra įtarimų dėl kitos odos ligos. Dažniausiai paciento ištyrimas yra paprastas, neskausmingas ir orientuotas į saugų kitų priežasčių atmetimą.
Pityriasis alba gydymas pirmiausia remiasi kantrybe ir tinkama odos priežiūra. Kadangi būklė nepavojinga ir dažnai praeina savaime, svarbu vengti perteklinio, agresyvaus gydymo. Pacientui ar vaiko tėvams verta žinoti, kad odos spalvos suvienodėjimas gali užtrukti - kartais kelis mėnesius ar ilgiau, net jei oda jau nebeuždegiminė.
Pagrindas yra reguliarus emolientų naudojimas. Drėkinamąjį kremą ar tepalą reikėtų tepti kasdien, ypač po prausimosi, kol oda dar šiek tiek drėgna. Tinka bekvapiai, jautriai odai skirti emolientai su keramidais, glicerinu, šlapalu mažomis koncentracijomis ar kitais barjerą atkuriančiais komponentais. Vaikams ir jautriai veido odai geriau rinktis švelnius, nedirginančius produktus.
Prausimasis turėtų būti švelnus: ne per karštu vandeniu, ne per ilgai, naudojant prausiklius be stiprių kvapiklių ir agresyvių ploviklių. Reikėtų vengti odos trynimo šiurkščia kempine ar rankšluosčiu. Jei dėmės yra ant veido, svarbu nenaudoti stiprių šveitiklių, spiritinių tonikų ar odą sausinančių priemonių be gydytojo rekomendacijos.
Jei dėmės paraudusios, niežti ar yra aktyvaus uždegimo požymių, gydytojas trumpam gali skirti silpną vietinį kortikosteroidą, pavyzdžiui, veidui tinkamą mažo stiprumo preparatą. Tokie vaistai turi būti vartojami tiksliai taip, kaip nurodyta, nes ilgalaikis ar netinkamas naudojimas, ypač ant veido, gali sukelti odos suplonėjimą ir kitų nepageidaujamų reiškinių. Kai kuriais atvejais, ypač jei būklė kartojasi arba reikia vengti steroidų, gali būti skiriami vietiniai kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas.
Apsauga nuo saulės yra labai svarbi. Kasdienis plataus spektro apsauginis kremas nuo saulės padeda sumažinti kontrastą tarp dėmių ir aplinkinės odos. Taip pat tinka kepurės, šešėlis, lengvi drabužiai. Svarbu suprasti, kad saulė nebūtinai „sugydys“ baltas dėmes; dažnai ji kaip tik padaro jas labiau pastebimas.
Jei diagnozė patvirtinta kaip Pityriasis alba, priešgrybeliniai kremai paprastai nereikalingi. Jie skiriami tik tada, kai yra pagrįstas įtarimas dėl grybelinės infekcijos arba tyrimai tai patvirtina. Taip pat nereikia balinančių kremų ar stiprių kosmetinių procedūrų. Gydymo sėkmę dažnai lemia nuoseklumas: kasdienis drėkinimas, švelnus prausimas, saulės kontrolė ir uždegimo nuraminimas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei šviesios dėmės atsirado pirmą kartą ir nesate tikri dėl jų priežasties, ypač jei jos greitai didėja, plinta ar keičia išvaizdą. Nors Pityriasis alba dažniausiai yra nepavojinga, panašiai gali atrodyti ir kitos odos būklės, kurioms reikalingas kitoks gydymas.
Skubiau pasikonsultuokite, jei dėmės yra labai ryškiai baltos, aiškių ribų, atsiranda aplink akis, lūpas, pirštus ar lytinių organų srityje, nes tai gali labiau priminti vitiligo. Gydytojo apžiūra taip pat reikalinga, jei yra stiprus niežėjimas, skausmas, šlapiavimas, pūliavimas, įtrūkimai, karščiavimas ar odos infekcijos požymiai.
Dermatologo konsultacija rekomenduojama, jei dėmės nepraeina ilgiau nei metus, nepaisant tinkamos odos priežiūros, jei jų daugėja arba jei jos kelia didelį psichologinį diskomfortą vaikui ar paaugliui. Vaikams odos pokyčiai gali veikti savivertę, todėl net ir nepavojinga būklė nusipelno jautraus paaiškinimo ir pagalbos.
Taip pat kreipkitės į gydytoją prieš naudodami hormoninius kremus ant veido, ypač vaikui. Tinkamai parinktas gydymas yra saugus, tačiau savarankiškas stiprių preparatų naudojimas gali pakenkti. Jei kyla abejonių, geriau pasitarti - dažnai užtenka trumpos apžiūros, kad būtų galima ramiai ir tiksliai suplanuoti odos priežiūrą.
