Piktybinis otitas externa
Piktybinis otitas externa yra pavojinga išorinės ausies uždegimo forma, kuri gali plisti į aplinkinius kaulus ir audinius. Ši liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, arba pacientams su susilpnėjusiu imunitetu. Laiku neatpažinta ir negydoma, ji gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Piktybinis otitas externa (kartais vadinamas išorinės ausies piktybiniu uždegimu) yra agresyvi infekcija, dažniausiai sukelta Pseudomonas aeruginosa bakterijų. Ji prasideda išorinės ausies landoje ir gali plisti į kremzlinį bei kaulinį audinį, įskaitant smilkininį kaulą ir kaukolės pagrindą. Skirtingai nuo paprasto plaukiko ausies uždegimo, ši liga giliai įsiskverbia į audinius ir reikalauja intensyvaus gydymo. Pagrindinis pažeidimo mechanizmas yra uždegimo sukelta audinių nekrozė ir kaulų destrukcija.
- Nuolatinis ir stiprėjantis išorinės ausies skausmas, dažnai stipresnis naktį
- Gausios pūlingos arba kraujingos išskyros iš ausies landos
- Ausies kremzlės ir odos paraudimas, tinimas
- Niežėjimas ir diskomfortas ausyje
- Veido nervo paralyžius - sunku užmerkti akį ar šypsotis
- Galvos skausmas, ypač smilkininėje srityje
- Karščiavimas ir bendras silpnumas
- Klausos pablogėjimas arba spengimas ausyse
- Skausmas judinant žandikaulį ar kaklą
Pagrindinė priežastis yra bakterinė infekcija, kuri dažniausiai išsivysto esant palankioms sąlygoms. Rizikos veiksniai apima: cukrinį diabetą (ypač esant aukštam gliukozės kiekiui kraujyje), susilpnėjusią imuninę sistemą (chemoterapija, organų transplantacija, ŽIV), vyresnį amžių, dažną vandens ar drėgmės poveikį ausims (plaukimas, maudymasis), taip pat odos pažeidimus ausies landoje, pavyzdžiui, po valymo vatos pagaliukais. Rūkymas ir bloga burnos higiena taip pat gali didinti riziką.
Gydytojas pirmiausia atidžiai apžiūri ausį otoskopu ir vertina skausmą bei išskyrų pobūdį. Tiksliai diagnozei nustatyti dažniausiai atliekami šie tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - jie leidžia įvertinti infekcijos plitimą į kaulus ir minkštuosius audinius. Bakteriologinis pasėlis iš ausies landos padeda nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai, gliukozės kiekis) ir audinių biopsija, jei įtariamas navikas.
Piktybinis otitas externa dažniausiai gydomas ilgalaike parenterine (intravenine) antibiotikų terapija, kuri gali trukti nuo 6 iki 12 savaičių. Antibiotikai parenkami pagal pasėlio rezultatus (dažnai vartojami cefalosporinai, fluorochinolonai ar karbapenemai). Kartu atliekamas reguliarus chirurginis ausies landos išvalymas - pašalinamos nekrozuotos audinių dalys, pūliai. Esant komplikacijoms (pavyzdžiui, kaulinėms destrukcijoms), gali prireikti radikalesnės operacijos. Papildomai skiriamas skausmo malšinimas, žaizdų priežiūra ir, esant diabetui, griežta glikemijos kontrolė.
Būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar otorinolaringologą, jei po 2-3 dienų įprastinio plaukiko ausies uždegimo gydymo simptomai ne tik nemažėja, bet ir stiprėja - ypač jei skausmas tampa nepakeliamas arba atsiranda pūlingų išskyrų. Dar didesnį pavojų signalizuoja veido raumenų silpnumas, karščiavimas ar pasunkėjęs rijimas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems kitų imuninę sistemą silpninančių ligų, bet koks ausies uždegimas turėtų būti vertinamas atidžiai ir anksti.
