Pikacizmas
Pikacizmas - tai valgymo sutrikimas, kai žmogus ilgą laiką vartoja ne maistines medžiagas. Dažniausiai valgoma žemė, molis, popierius, kreida, ledas ar net plaukai. Ši būklė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Pikacizmas (lot. pica - šarka) yra elgesio sutrikimas, apibrėžiamas kaip nuolatinis (ne trumpesnis nei vieną mėnesį) ne maistinių medžiagų vartojimas. Skirtingai nuo mažų vaikų žingeidaus burnojimo, pikacizmas pasireiškia vyresniame amžiuje ir nėra kultūriškai priimtinas. Šis sutrikimas gali būti susijęs su mineralų ar vitaminų trūkumu, psichikos ligomis ar raidos sutrikimais. Dažniausiai pažeidžiama virškinimo sistema - gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ar dantų erozija. Kepenys ir inkstai taip pat patiria papildomą apkrovą dėl toksinių medžiagų.
- Nuolatinis potraukis ir vartojimas ne maistinių medžiagų: žemė, molis, popierius, kreida, akmenys, plaukai, metaliniai daiktai.
- Elgesys tęsiasi ilgiau nei vieną mėnesį.
- Nepaisymas įspėjimų apie galimą žalą sveikatai.
- Gali lydėti pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
- Dantų pažeidimai (dilimas, lūžinėjimas) dėl kietų medžiagų.
- Žarnyno nepraeinamumas ar perforacija.
- Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais (švinas, gyvsidabris) - jei valgoma dažų drožlės ar dirvožemis.
- Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai.
Tiksli pikacizmo priežastis nėra iki galo aiški, tačiau išskiriami keli veiksniai: mineralų trūkumas (geležies, cinko, vario) - organizmas gali veržtis į ne maistines medžiagas, bandydamas kompensuoti trūkumą; psichiniai sutrikimai - autizmo spektro sutrikimai, šizofrenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas; raidos sutrikimai - intelekto negalia; socialiniai veiksniai - skurdas, nepriežiūra, netinkama mityba; nėštumas - kai kurios moterys patiria keistus potraukius, tačiau trumpalaikiai. Taip pat rizika didesnė vaikams, mažiau nei 2 metų amžiaus, tačiau jų elgesys dažnai yra fiziologinis.
Pikacizmas diagnozuojamas remiantis klinikiniu pokalbiu ir kriterijais, nustatytais TLK-10 ar DSM-5. Gydytojas vertina vartojimo dažnį, trukmę, galimus pavojus sveikatai. Atliekami laboratoriniai tyrimai: pilnas kraujo tyrimas (geležies, cinko, feritino kiekis), švino ir kitų sunkiųjų metalų koncentracija kraujyje. Jei yra pilvo simptomų, gali būti atliekama pilvo rentgenografija ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti pašalinių daiktų buvimą žarnyne. Esant įtarimui dėl psichikos sutrikimų, konsultuojamas psichiatras.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Pirmiausia koreguojami mineralų ar vitaminų trūkumai (geležies, cinko papildai). Elgesio terapija, tokia kaip įpročio pakeitimas atvirkštine reakcija (habit reversal training), padeda mažinti potraukį. Psichologinis konsultavimas - kognityvinė elgesio terapija - gali būti veiksminga, ypač esant gretutiniams psichikos sutrikimams. Jei pikacizmas susijęs su autizmu ar intelekto negalia, taikomi struktūruoti aplinkos ir elgesio planai. Vaistai (pvz., antidepresantai) naudojami tik tada, kai yra depresija ar obsesinis kompulsinis sindromas. Labai svarbus šeimos palaikymas ir saugios namų aplinkos sukūrimas.
Kreiptis reikėtų, jei pastebite, kad jūs ar artimasis nuolat vartoja ne maistines medžiagas ilgiau nei mėnesį. Ypač svarbu tai padaryti, jei atsiranda pilvo skausmai, kraujas išmatose, vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, dantų pažeidimai ar elgesio pokyčiai. Skubios pagalbos reikia, jei nurytas aštrus daiktas, baterija ar įtariama apsinuodijimas švinu (galvos skausmas, vangumas, traukuliai). Vaikams bet koks ne maistinių medžiagų vartojimas vyresniame nei 2 metų amžiuje turėtų būti aptartas su pediatru.
