Pigmentinė glaukoma
Pigmentinė glaukoma yra specifinė atvirojo kampo glaukomos forma, kuri dažniau pasireiškia jaunesniems, ypač trumparegiams vyrams. Ši liga gali progresuoti greičiau nei įprastinė glaukoma, todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti regėjimą.
Pigmentinė glaukoma atsiranda, kai iš rainelės pigmentinio sluoksnio atsiskiria pigmento granulės ir patenka į akies priekinę kamerą. Šios granulės užkemša akies skysčio nutekėjimo takus - trabekulinį tinklą, todėl akispūdis padidėja. Laikui bėgant padidėjęs akispūdis pažeidžia regos nervą, sukeldamas negrįžtamą regėjimo praradimą. Ši glaukomos forma dažniausiai diagnozuojama 20-50 metų amžiaus žmonėms, o vyrams pasitaiko 3-4 kartus dažniau nei moterims. Liga gali būti besimptomė ilgą laiką, todėl reguliarūs akių patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs.
- Dažnai simptomų nėra - liga gali būti atrasta atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu.
- Kai kurie pacientai jaučia neryškų matymą, ypač po fizinio krūvio ar ilgai būdami tamsoje (vyzdžiui išsiplėtus).
- Gali atsirasti šviesos blyksniai ar vaivorykštiniai apskritimai aplink šviesos šaltinius.
- Progresuojantis periferinio regėjimo praradimas - pradžioje nežymus, vėliau virstantis tuneliniu regėjimu.
- Akių skausmas, paraudimas ar pykinimas gali pasireikšti ūmaus akispūdžio šuolio metu.
- Galutinėse stadijose - centrinio regėjimo pablogėjimas, galintis baigtis aklumu.
Pagrindinė priežastis yra genetiškai nulemta rainelės pigmentinio epitelio struktūra, kuri lengviau atsiskiria. Rizikos veiksniai: trumparegystė (ypač didelė - nuo -3 dioptrijų), jaunesnis amžius (20-40 metų), vyriška lytis, šeiminė glaukomos istorija. Taip pat tam tikros fizinės veiklos, pvz., intensyvus bėgimas, šokinėjimas ar jogos pozos galva žemyn, gali išprovokuoti pigmento išsiskyrimą ir laikiną akispūdžio šuolį.
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų akių tyrimą. Gydytojas oftalmologas matuoja akispūdį (tonometrija), apžiūri akies dugną oftalmoskopu, vertina regos nervo būklę. Didelę reikšmę turi gonioskopija - priekinės kameros kampo apžiūra specialiu lęšiu, leidžiančiu pamatyti pigmento nuosėdas ant trabekulinio tinklo. Taip pat atliekami regėjimo lauko tyrimai (perimetrija), akies optinės koherentinės tomografijos (OCT) tyrimas regos nervo skaidulų storiui įvertinti ir akies rainelės fotodokumentacija.
Gydymas pradedamas nuo akispūdį mažinančių akių lašų. Dažniausiai naudojami prostaglandinų analogai (pvz., latanoprostas), beta blokatoriai (timololis) arba anglies anhidrazės inhibitoriai (dorzolamidas). Jei lašų nepakanka, gali būti taikoma lazerinė trabekuloplastika (SLT) - procedūra, gerinanti skysčio nutekėjimą ir dažnai sumažinanti lašų poreikį. Pažengusiais atvejais atliekama chirurginė trabekulektomija arba drenuojančių implantų įstatymas. Be to, rekomenduojama vengti veiklų, sukeliančių staigius akispūdžio svyravimus, pavyzdžiui, sunkių svorių kilnojimo ar pratimų, kurių metu galva yra žemiau širdies lygio.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei jaučiate bet kokius regėjimo pokyčius - neryškumą, skausmą, raudonį, ypač po fizinio krūvio ar buvimo tamsoje. Taip pat būtina reguliariai tikrintis akis, jei esate rizikos grupėje (trumparegiai, vyrai nuo 20 iki 50 metų, turintys šeiminę glaukomos anamnezę). Ūminis akispūdžio šuolis gali sukelti stiprų akies skausmą, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą - tokiais atvejais nedelsiant vykite į gydymo įstaigą.
