Pienlatakio vėžys
Pienlatakio vėžys yra dažniausia krūties vėžio forma, prasidedanti pieno latakų ląstelėse. Ši liga gali būti anksti diagnozuota ir sėkmingai gydoma, todėl svarbu žinoti jos požymius bei reguliariai tikrintis.
Pienlatakio vėžys (duktalinė karcinoma) yra piktybinis auglys, atsirandantis iš krūties pieno latakus išklojančių epitelio ląstelių. Jis gali likti latako viduje (neinvazinis) arba išplisti į aplinkinius audinius (invazinis). Dažniausiai pasireiškia vyresnėms nei 50 metų moterims, bet gali pasitaikyti ir vyrams. Liga progresuoja lėtai, ankstyvoje stadijoje dažnai nesukeldama jokių simptomų. Laiku nustačius, gydymas yra veiksmingas.
- Naujai atsiradęs, kietas gumbas krūtyje ar pažastyje
- Krūties formos, dydžio ar kontūro pokyčiai
- Vienašališkos, vandeningos ar kraujingos išskyros iš spenelio
- Spenelio įtraukimas, paraudimas ar pleiskanojimas
- Krūties odos patinimas, apelsino žievelės išvaizda
- Skausmas ar diskomfortas krūtyje, nesusijęs su mėnesinių ciklu
- Padidėję limfmazgiai pažastyje
Tiksli pienlatakio vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai: amžius (vyresnės nei 50 m.), paveldimos genų mutacijos (BRCA1, BRCA2), šeiminė krūties vėžio istorija, ankstyva pirmoji mėnesinių pradžia (<12 m.), vėlyva menopauzė (>55 m.), pirmas gimdymas po 30 m., negimdymas, hormonų terapija po menopauzės, nutukimas, gausus alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka. Radioterapija krūtinės srityje jauname amžiuje taip pat didina riziką.
Įtarus pienlatakio vėžį, atliekama mamografija, ultragarsinis tyrimas ir, esant reikalui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Diagnozę patvirtina biopsija - plonosios adatos aspiracija arba šerdinė biopsija, kai paimamas audinio mėginys histologiniam ištyrimui. Atliekamas imunohistocheminis tyrimas nustatant estrogenų, progesterono ir HER2 receptorius. Įvertinamas naviko dydis, limfmazgių statusas, stadija pagal TNM sistemą.
Gydymo planas priklauso nuo ligos stadijos, naviko tipo ir paciento būklės. Pagrindiniai metodai: chirurgija (lumpektomija ar mastektomija su sarginio limfmazgio biopsija), spindulinė terapija, chemoterapija, hormoninė terapija (tamoksifenas, aromatazės inhibitoriai), tikslinė terapija (trastuzumabas sergant HER2 teigiamu vėžiu) ir imunoterapija. Dažnai taikomas kompleksinis gydymas. Po gydymo svarbi reguliari ambulatorinė priežiūra ir reabilitacija.
Nedelsdami kreipkitės, jei pastebite bet kokį naują gumbą krūtyje ar pažastyje, krūties formos ar dydžio pokytį, kraujingas išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, odos paraudimą, patinimą ar apelsino žievelės išvaizdą. Taip pat verta pasitarti, jei jaučiate nuolatinį krūties skausmą, nesusijusį su mėnesinių ciklu, ar atsiranda opų. Reguliari patikra (mamografija kas 2 metus moterims nuo 50 iki 69 m.) padeda aptikti vėžį ankstyvoje stadijoje.
