Peritonzilinis abscesas
Peritonzilinis abscesas - tai skausmingas pūlinys, susidarantis šalia tonzilių, dažniausiai kaip negydyto ar sunkiai gydomo ūminio tonzilito komplikacija. Ši būklė gali sukelti stiprų gerklės skausmą, sunkumą ryjant ir net kvėpavimo sutrikimus, todėl reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Peritonzilinis abscesas - tai pūlių sankaupa, susidaranti audiniuose tarp tonzilės ir ryklės raumens (dažniausiai viršutinėje tonzilės dalyje). Dažniausiai išsivysto kaip negydyto arba nepakankamai gydyto ūminio tonzilito (anginos) pasekmė. Infekcija plinta iš tonzilės į aplinkinius audinius, sukeldama uždegimą ir pūlių kaupimąsi. Dažniausiai pažeidžiama viena pusė. Negydomas abscesas gali plisti į gretimas struktūras - kaklo fascijas, tarpą aplink trachėją (parafaringinę erdvę), o tai kelia pavojų gyvybei dėl kvėpavimo takų obstrukcijos ar sepsio.
- Stiprus, tvinkčiojantis gerklės skausmas, dažniausiai vienoje pusėje
- Skausmas ryjant, kuris gali plisti į ausį (otalgija)
- Padidėjęs seilėtekis
- Bendras silpnumas, karščiavimas (virš 38°C)
- Sunkumas atverti burną (trismas) - dėka uždegimo išplitimo į kramtomuosius raumenis
- Neryški kalba, „karštos bulvės“ balsas (dėl skausmo ir patinimo)
- Kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas (jei abscesas didelis)
- Sunkus rijimas, negalėjimas nuryti net skysčių
Pagrindinė peritonzilinio absceso priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukelta A grupės streptokoko (Streptococcus pyogenes) arba kitų bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus. Rizikos veiksniai apima: dažnas arba nepakankamai gydytas tonzilito epizodas, susilpnėjęs imunitetas (dėl ligų ar vaistų), jaunesnis amžius (dažniau serga 15-30 metų asmenys), rūkymas, lėtinis tonzilitas, bloga burnos higiena. Dažniausiai liga išsivysto 2-5 dieną po ūminio tonzilito pirmųjų simptomų pradžios.
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir apžiūra. Gydytojas, naudodamas fonendoskopą ar tiesiogiai apžiūrėdamas burnos ertmę, gali pamatyti paraudimą, patinimą ir pūlinį vienoje tonzilės pusėje. Dažnai atliekama punkcija - plona adata ištraukiama pūliai iš įtariamo absceso. Papildomi tyrimai gali būti: kraujo tyrimas (padidėjęs leukocitų skaičius ir uždegimo rodikliai - CRP), mikrobiologinis pūlių pasėlis (nustatyti tikslią bakteriją ir jautrumą antibiotikams), kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - atliekamos, jei įtariamas plitimas į giliąsias kaklo struktūras.
Peritonzilinis abscesas reikalauja skubaus gydymo. Pagrindiniai metodai: (1) chirurginis gydymas - dažniausiai atliekama punkcija ir pūlių aspiracija (išsiurbimas), kartais reikia pjūvio (incizijos) drenažui užtikrinti. Sunkių atvejų metu gali prireikti tonzilektomijos (tonzilių pašalinimo) - operacija atliekama iš karto arba po ūminių simptomų nurimimo. (2) Antibiotikų terapija - pradedama nedelsiant, dažnai į veną, vėliau per burną. Dažniausiai naudojami penicilino grupės preparatai, klindamicinas arba cefalosporinai. (3) Simptominis gydymas - skausmą malšinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas), gausus skysčių vartojimas, lovos režimas. (4) Gyvenimo būdo pokyčiai - visiškas gydytojo rekomendacijų laikymasis, vengimas rūkyti ir alkoholio. Negydomas abscesas gali plyšti ir sukelti sunkią infekciją kraujyje arba uždusimą.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei: gerklės skausmas stiprėja ir plinta, atsiranda sunkumas atverti burną, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda rijimo sunkumai (ypač negalite nuryti seilių), karščiavimas virš 39°C, jaučiamas sumišimas arba silpnumas. Taip pat patariama skubiai vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių, jei jaučiamas spaudimas krūtinėje, gurguliavimas gerklėje arba jei buvo atlikta punkcija ir simptomai po 24 valandų negerėja. Ankstyvas gydymas žymiai sumažina komplikacijų riziką.
