Paranoidinė šizofrenija
Paranoidinė šizofrenija yra sunkiausia psichikos ligos forma, kuriai būdingi aiškūs kliedesiai ir haliucinacijos, dažniausiai girdimi balsai. Nors liga keičia žmogaus realybės suvokimą, tinkamai gydant daugeliui pavyksta pasiekti ilgalaikę remisiją ir grįžti prie visaverčio gyvenimo.
Paranoidinė šizofrenija yra vienas iš šizofrenijos potipių, kai pagrindiniai simptomai yra sisteminiai kliedesiai ir garsinės haliucinacijos. Liga pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už suvokimą, mąstymą ir emocijas, todėl žmogus patiria realybės iškraipymus. Skirtingai nuo kitų šizofrenijos formų, čia emocijų atbukimas ir abulija gali būti mažiau ryškūs, tačiau kliedesiai (pavyzdžiui, įsitikinimas, kad kažkas jį stebi ar vejasi) yra labai intensyvūs.
- Sisteminiai kliedesiai - pvz., persekiojimo, didybės, pakenkimo kliedesiai.
- Garsinės haliucinacijos - balsai, kurie komentuoja veiksmus, ginčijasi ar duoda įsakymus.
- Kartais regos, uoslės ar lytėjimo haliucinacijos.
- Emocinė atbukimas - sumažėjusi geba reikšti jausmus.
- Socialinis atsiribojimas ir motyvacijos stoka.
- Dėmesio ir atminties problemos.
- Įtarumas ir nepasitikėjimas aplinkiniais.
- Agresyvūs impulsai ar gynybinis elgesys.
- Savęs izoliavimas.
Tiksli paranoidinės šizofrenijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. Riziką didina: artimi giminaičiai, sergantys šizofrenija; komplikacijos nėštumo metu ar gimdymo metu; psichosocialiniai stresoriai paauglystėje - patyčios, prievarta; kanapių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas jautriu periodu. Smegenų neurotransmiterių disbalansas (ypač dopamino) taip pat yra svarbus ligos vystymosi mechanizmas.
Diagnozę nustato psichiatras, įvertinęs klinikinius simptomus pagal TLK-11 arba DSM-5 kriterijus. Atliekami šie tyrimai: išsamus pokalbis ir anamnezė; psichiatriniai vertinimo klausimynai (pvz., PANSS); kraujo tyrimai, kad būtų atmestos organinės priežastys; smegenų MRT arba KT, siekiant pašalinti navikus ar kitas smegenų ligas. Svarbu diferencinė diagnostika su bipoliniu afektiniu sutrikimu, šizoafektiniu sutrikimu ir medžiagų sukeltais psichoziniais sutrikimais.
Paranoidinė šizofrenija gydoma ilgalaikiu gydymu, orientuotu į simptomų kontrolę ir atkryčio prevenciją. Pagrindiniai metodai: antipsichotiniai vaistai (pvz., risperidonas, olanzapinas, aripiprazolas), kurie mažina kliedesius ir haliucinacijas; psichosocialinė terapija - kognityvinė-elgesio terapija, šeimos psichoedukacija, socialinių įgūdžių lavinimas; elektrokonvulsinė terapija atspariais atvejais; hospitalizacija ūmios fazės metu, jei yra pavojus sau ar kitiems. Labai svarbus reguliarus medikų stebėjimas ir vaistų vartojimo laikymasis.
Nedelsiant kreipkitės, jei jūsų artimasis ar jūs patys pradedate girdėti balsus, tikite nerealiais dalykais (pvz., kad kažkas jus seka) ar jaučiate, kad mintys yra paveikiamos iš išorės. Skubios pagalbos reikia, jei žmogus kelia grėsmę sau (kalbėjimas apie savižudybę) ar kitiems (agresyvūs išpuoliai), arba kai nevalgo, negeria ir apleidžia savęs priežiūrą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė ir mažesnė lėtinės negalios rizika.
