Odos sarkoidozė
Odos sarkoidozė - tai uždegiminė liga, kai odoje susidaro smulkūs uždegiminių ląstelių telkiniai, vadinami granulomomis. Ji gali būti tik odos problema, tačiau kartais rodo, kad sarkoidozė veikia ir kitus organus, pavyzdžiui, plaučius, limfmazgius, akis ar širdį. Nors daugeliui žmonių liga nėra pavojinga gyvybei, ją svarbu atpažinti, nes tinkama diagnostika padeda laiku įvertinti viso organizmo būklę.
Odos sarkoidozė yra sarkoidozės forma, pasireiškianti odos pakitimais. Sarkoidozė - tai sisteminė uždegiminė liga, kurios metu imuninė sistema reaguoja pernelyg aktyviai ir įvairiuose audiniuose formuoja granulomas. Granulomos - tai mažos uždegiminių ląstelių sankaupos, kurios gali keisti odos spalvą, tekstūrą, sukelti mazgelius, dėmes ar randų pakitimus.
Odoje liga gali atrodyti labai įvairiai. Kai kuriems žmonėms atsiranda rausvai violetinių mazgelių, kiti pastebi plokšteles, dėmes, randų sustorėjimą ar bėrimus veide. Kartais odos požymiai būna pirmasis ženklas, kad organizme vyksta sisteminis uždegimas.
Odos sarkoidozė gali pasireikšti viena, tačiau dažnai gydytojas vertina ir kitus organus. Dažniausiai tikrinami plaučiai ir krūtinės ląstos limfmazgiai, nes jie sarkoidozės metu pažeidžiami ypač dažnai. Taip pat gali būti įtrauktos akys, kepenys, sąnariai, nervų sistema ar širdis. Dėl šios priežasties net iš pažiūros „tik odos“ liga reikalauja platesnio medicininio įvertinimo.
- Rausvi, rusvi, violetiniai ar odos spalvos mazgeliai, dažniausiai ant veido, kaklo, rankų ar kojų.
- Plokštelės - aiškesnių ribų, sustorėjusios odos sritys, kurios gali pleiskanoti ar būti jautrios.
- Bėrimai aplink nosį, skruostus, lūpas ar ausis.
- Seni randai ar tatuiruočių vietos gali parausti, sustorėti, tapti skausmingos ar niežtinčios.
- Odos spalvos pokyčiai - patamsėjimas, paraudimas arba šviesesnės dėmės po uždegimo.
- Mazginė eritema - skausmingi, raudoni mazgai, dažniausiai blauzdų srityje. Tai dažnai susiję su ūmesne sarkoidozės pradžia.
- Lupus pernio - lėtinė odos sarkoidozės forma, kai atsiranda melsvai violetinių, sustorėjusių pakitimų nosies, skruostų, ausų ar pirštų srityje.
- Smulkūs papuliniai bėrimai - daugybiniai maži iškilimai, kartais primenantys alerginį ar kitokį odos bėrimą.
- Nuovargis, energijos stoka.
- Sausas kosulys ar dusulys, jei pažeidžiami plaučiai.
- Karščiavimas ar naktinis prakaitavimas.
- Sąnarių skausmas ar tinimas.
- Akių paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai ar matymo pablogėjimas.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Odos sarkoidozė, nėra iki galo žinoma. Manoma, kad liga atsiranda tada, kai genetiškai linkusio žmogaus imuninė sistema neįprastai sureaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius. Tai gali būti infekciniai dirgikliai, dulkės, cheminės medžiagos ar kiti dar ne iki galo nustatyti veiksniai. Svarbu suprasti, kad Odos sarkoidozė nėra užkrečiama - ja neužsikrečiama per prisilietimą, orą ar kasdienį bendravimą.
Riziką gali didinti šeiminis polinkis, nes sarkoidozė kai kuriose šeimose pasitaiko dažniau. Liga dažniausiai nustatoma jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, ypač 20-50 metų žmonėms. Kai kuriose etninėse grupėse sarkoidozė pasitaiko dažniau ir gali būti sunkesnė. Moterims tam tikros odos formos, ypač lėtinės, diagnozuojamos kiek dažniau.
Odos sarkoidozė gali atsirasti ir po odos pažeidimo - pavyzdžiui, rando, tatuiruotės, injekcijos vietoje ar po traumos. Tai nereiškia, kad trauma „sukėlė“ ligą viena pati, tačiau ji gali tapti vieta, kurioje imuninė reakcija tampa matoma.
Odos sarkoidozė diagnozuojama derinant odos apžiūrą, paciento nusiskundimus, biopsijos rezultatus ir tyrimus, padedančius įvertinti, ar liga nepažeidė kitų organų. Gydytojas dermatologas apžiūri bėrimus, paklausia, kada jie atsirado, ar kinta, ar skauda, niežti, ar yra kosulys, dusulys, akių simptomų, sąnarių skausmų ar bendro silpnumo.
Svarbiausias tyrimas dažnai yra odos biopsija. Jos metu paimamas nedidelis odos gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Odos sarkoidozei būdingos ne kazeozinės granulomos - tai specifinis uždegiminių ląstelių išsidėstymas, padedantis patvirtinti diagnozę. Vis dėlto vien biopsijos kartais nepakanka, nes panašius pakitimus gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, infekcijos ar kai kurios autoimuninės būklės.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, kalcio kiekis kraujyje, uždegimo rodikliai. Kai kuriais atvejais tiriamas angiotenziną konvertuojančio fermento, arba AKF, kiekis, nors šis tyrimas nėra pakankamai tikslus vienas pats.
Kadangi sarkoidozė dažnai pažeidžia krūtinės ląstos organus, gali būti skiriama krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija. Jei yra dusulys ar kosulys, atliekami plaučių funkcijos tyrimai. Esant akių simptomams, reikalinga oftalmologo apžiūra. Jei įtariamas širdies ar nervų sistemos pažeidimas, gali būti atliekama elektrokardiograma, echokardiografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti specializuoti tyrimai.
Odos sarkoidozė gydoma atsižvelgiant į odos pakitimų išplitimą, jų vietą, simptomus, kosmetinį poveikį ir tai, ar pažeisti kiti organai. Ne visais atvejais gydymas pradedamas iš karto. Jei odos pakitimai nedideli, neskausmingi ir nėra vidaus organų pažeidimo, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą, nes daliai žmonių liga per laiką aprimsta savaime.
Vietiniam gydymui dažnai naudojami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jei pakitimai storesni ar riboti, kortikosteroidai gali būti leidžiami tiesiai į pažeistą odos vietą. Tai padeda sumažinti uždegimą ir sustabdyti granulomų aktyvumą.
Jei Odos sarkoidozė išplitusi, pažeidžia veidą, randus, sukelia ryškų diskomfortą arba kartu yra sisteminė sarkoidozė, gali būti skiriamas gydymas tabletėmis. Dažniausiai naudojami sisteminiai kortikosteroidai, pavyzdžiui, prednizolonas. Ilgalaikiam gydymui arba siekiant sumažinti kortikosteroidų dozę kartais skiriami imuninę reakciją reguliuojantys vaistai, tokie kaip metotreksatas, hidroksichlorokvinas, azatioprinas ar mikofenolato mofetilis. Sunkiais, atspariais atvejais gali būti svarstomi biologiniai vaistai, pavyzdžiui, naviko nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai.
Kasdienė odos priežiūra taip pat svarbi. Rekomenduojama saugoti odą nuo saulės, naudoti apsauginį kremą, vengti odos traumavimo, nes pakitimai kartais atsiranda pažeistose vietose. Jei liga veikia išvaizdą, psichologinis palaikymas nėra „antraeilis“ - matomi odos pokyčiai gali stipriai paveikti savijautą ir pasitikėjimą savimi.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado neaiškių, ilgiau nei kelias savaites neišnykstančių odos mazgelių, dėmių ar plokštelių, ypač veido, randų ar tatuiruočių srityje. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei seni randai staiga paraudo, sustorėjo ar tapo skausmingi.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei kartu pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, nuolatinis kosulys, širdies ritmo sutrikimai, alpimas, stiprus akių skausmas, regėjimo pablogėjimas, veido paralyžius, stiprus galvos skausmas ar ryškus silpnumas. Šie požymiai gali rodyti, kad liga paveikė ne tik odą.
Jei Odos sarkoidozė jau diagnozuota, svarbu laikytis gydytojo sudaryto stebėjimo plano. Net tada, kai odos pakitimai atrodo stabilūs, periodiniai tyrimai padeda laiku pastebėti galimus vidaus organų pokyčius ir koreguoti gydymą.
